Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
anonymous anonymousŠaltinis: Etaplius.lt
Utenos turizmo informacijos centrai turi gražią tradiciją – gruodžio mėnesį rengti šviečiamąsias pažintines ekskursijas. Tokia ekskursija tema „Kalėdinis Kauno kraštas su miuziklu „Karmen“ įvyko praeitą šeštadienį. Autobusas, pilnas Utenos krašto smalsuolių, nė nestabtelėjęs snyguriuojančiose Kauno gatvėse pasuko prie vieno puikiausių brandžiojo baroko architektūros šedevrų Šiaurės rytų Europoje, Pažaislio bažnyčios ir vienuolyno ansamblio, kurį , XVII a. vienuoliams kamalduliams pastatydino Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kancleris Kristupas Žygimantas Pacas. Vietovė Kauno marių pakrantėje kurioje stovi vienuolynas, smarkiai pasikeitusi po Kauno HES užtvankos pastatymo ir nebeatitinka tuolaikinių griežtų reikalavimų vienuolyno statybos vietai.
Pastatai sugrupuoti simetriškai pagal išilginę kompozicinę vakarų-rytų krypties ašį,- viskas idealiai simetriška: pastatai, kieme iškasti šuliniai, tobulą rikiuotę išlaiko sodas ir medžių grupės. Ansamblio akcentas – barokinė bažnyčia, kurios po pagrindinio praėjimo plokštėmis palaidota fundatorių Pacų šeima. Komplekso planas primena vienuolių kamaldulių herbą – du balandžius, geriančius iš vienos taurės.
Vienuolyno istorija ilga ir labai permaininga. 1812 metais vienuolyną apiplėšė prancūzų kariuomenė, 1917-1918 metais kaizerio kariuomenė buvo įkūrusi ligoninę, besitraukdami vienuolyną nusiaubė, išveždama meno kūrinius, žalvarinį stogą. Numalšinus 1831 metų sukilimą, caras Nikolajus I vienuolyną uždarė, konfiskavo turtą, pastatus pritaikė stačiatikių reikmėms o vienuolius ištrėmė į Mogiliovo sritį.
Vienuolyno šventoriuje yra keletas palaidojimų,- po juodo granito plokšte ilsisi carinio himno autorius, flygeladjutanto Aleksejus Lvovo palaikai
1920 metais vienuolyno komplekse įsikūrė iš Čikagos atvykusios seserys kazimierietės, o 1928 metais iš Rusijos sugrįžo bažnyčios relikvija Dievo Motinos paveikslas. Pokario metais čia veikė Lietuvos centrinis archyvas, senelių namai, psichoneurologinė ligoninė, nuo 1967 iki 1992 metų vienuolyne veikė M.K. Čiurlionio muziejaus filialas, po nepriklausomybės atgavimo pastatai grįžo Šv. Kazimiero kongregacijos seserų žinion. Ansamblyje yra išlikę apie 140 įvairaus dydžio kol kas nerestauruotų freskų, nutapytų viena, Marijos išaukštinimo, tema.
Kad ir kaip įdomiai gidė pasakojo įvairias istorijas ir padavimus apie šį Kauno kampelį, turėjome važiuoti į ne mažiau įdomų ir intriguojantį Raudondvario kaimą.
Prie vartų svetingai sutiko kukliais, tačiau jos padėtį atitinkančiais drabužiais pasirėdžiusi grafienė Rozalija. Sutiko ir nepaleido,- turtinga aukštuomenės kalba nupasakojusi pilies istoriją nuo pat laikų, kai Nemuno ir Nevėžio santakoje esančioje Virgalės saloje stovėjo to pačio pavadinimo pilis, kurią vėliau sunaikino kryžiuočiai, kai dešinėje Nevėžio pusė buvo Žemaitija, apie tai kad pirmieji rūmai, pasatyti 1615 metais ir apie tai, kad 1819 metais dvarą įsigijo rusėnų kilmės LDK didikų giminė, kilusi iš Kijevo bajorų vadovo Kaleno Miškovičiaus sūnaus Tiškos. Grafai Tiškevičiai dvarą suremontavo, pastatė oranžeriją, svirnus, arklides, įrengė parką. Ir kodėl nestatyti, kai giminei nugaras lenkė 5 tūkstančiai baudžiauninkų. Tai buvo ūkis, pajamas gavęs iš žemdirbystės, prekybos mišku, tačiau pagrindines pajamas davė bravorai. Net žąsiaganiams atlyginimas buvo mokamas arielkos kvortomis
Vietovės pavadinimas siejamas su raudonų plytų dvaro pastatais. Simonas Stanevičius devynioliktame amžiuje rašė:
Kur Nevėžis nuo amžių pro Raudoną Dvarą
Čystą vandenį savo ing Nemuną varo...
Raudondvaryje gimė ir Tiškevičiaus globojamas gavo išsilavinimą vargonininkas, pedagogas, kompozitorius ir chorų dirigentas Juozas Naujalis.
Tačiau Raudondvaris ne paskutinis kelionės punktas, o tik pusiaukelė. Atsisveikinę su iškiliąja grafiene Rozalija, riedame į Kauną, kur Rotušės aikštėje ir senamiestyje pilką vakaro prieblandą nepastebimai keičia Kalėdinių – Naujametinių šviesų girliandos ir po sniego pusnimis linkstančios eglutės šakos.
Kelionės pabaigai prieš mus svetingai atsivėrė Kauno valstybinio muzikinio teatro durys, kviesdamos į Kęstučio S. Jakšto režisuotą dviejų dalių miuziklą Prospero Merime novelės „Karmen“ tema.
Tai šiuolaikinis pasakojimas miuziklo kūrėjams davęs tik pagrindinių istorijos veikėjų charakteristikas ir siužeto esmę, veikėjų tarpusavio santykiai, raida kreipiama gerokai nūdienai artimesne linkme. Veiksmas vyksta mūsų dienomis, pasakojimo kontekstas labiau artimas ir suvokiamas. Įvestas naujas veikėjas: Karmen tėvas, kuris yra meras siejamas su kriminaline aplinka, kartu esąs pagrindinis tokios veiklos reiškėjas. Karmen čia yra cirko, garsėjančio unikaliai drąsiais triukais, artistė, įkūnijanti nesuvokiamą drąsą, gyvenimo džiaugsmo troškimą ir tikslo siekimą. Spektaklyje gausu iliuzionistinių ir cirko elementų.