Istorija, pašiurpinusi visko mačiusius: vyras kankino, pjaustė, verdančiu vandeniu plikė ir paliko mirti savo žmoną

„Nesijaudink dėl manęs, aš tik truputį peršalau“, – telefonu pasakė Dona Džouns savo mamai. Ši tada net neįtarė, kad su dukra kalba paskutinį kartą. Taip pat negalėjo net baisiausiame košmare susapnuoti, kad per telefono ragelį sklindant ramiam dukters balsui, Dona iš tiesų gulėjo savo namų rūsyje su 40 procentų kūno nudegimais, lūžusiais kaulais ir keliomis dešimtimis pneumatinio pistoleto šovinių savo kūne. Po kelių dienų jauna moteris dėl infekcijos ir kraujo užkrėtimo mirė.

Šis nusikaltimas šokiravo visuomenę, o bylą tyrę teisėsaugos pareigūnai sakė, jog tai – labiausiai kankinanti ir brutaliausia mirtis, kokią jie yra matę. Šiurpiausia, kad Doną taip nežmoniškai iki mirties nukankino ne kas kitas, o jos sutuoktinis. Vyras, kurį ji besąlygiškai mylėjo ir buvo pasiryžusi dėl jo paaukoti viską. Kaip paaiškėjo – net savo gyvybę.

Kompleksuota mergina sutiko gyvenimo meilę 

Dona Džouns gimė 1975-aisiais gruodžio 25 dieną, Kanados sostinėje Otavoje.  Ji augo destruktyvioje ir ryškiai patriarchatinėje šeimoje. Donos tėvas buvo įsitikinęs, kad moterys yra žemesnės už vyrus ir privalo juos besąlygiškai „gerbti“. 

Mergina augo kupina kompleksų, ypač dėl savo svorio ir išvaizdos. Nepaisant to, ji gerais pažymiais baigė universitetą ir susirado puikiai apmokamą darbą valstybės tarnyboje – Kanados maisto inspekcijos agentūroje. Donos draugai ją apibūdindavo kaip linksmą, bendraujančią, pozityvią asmenybę. Tačiau jaunos moters viduje slypėjo daug vidinių baimių ir demonų. Ji ypač bijojo, kad niekada nepatiks jokiam vyrui ir visuomet liks vieniša. 

Viskas pasikeitė 2005-aisiais, kai Dona susipažino su metais už save jaunesniu Marku Hutu. Tarp jų iš karto įsižiebė meilė ir Dona tiesiog pražydo.  

Ėmė kankinti bloga nuojauta

Deja, tai, kas atrodė kaip gražių santykių pradžia, netrukus tapo siaubingu košmaru. Laikui bėgant Donos draugai ir kolegos pastebėjo, kad ji tampa vis tylesnė ir uždaresnė, suprastėjo jos rezultatai darbe. Moteris ėmė dėvėti uždaresnius drabužius, naudoti sunkesnį, storesnį makiažo sluoksnį. Visi ėmė įtarti, kad Markas prieš ją smurtauja. Tokius įtarimus tik sustiprino faktas, kad Markas dažnai skambindavo Donai ir klausinėdavo, kur ir su kuo ši yra. Ir kalbėdavo jis tikrai ne ramiu tonu, o nevengdavo šaukti bei keikti savo mylimąją. Kad šie santykiai pilni pavojaus signalų, matė visi, išskyrus, iš meilės apakusią Doną. Ji ne tik nepriėmė pagalbos, bet ir atsiribojo nuo visų, kurie ją siūlė.

Dar likę artimiausi draugai buvo šokiruoti, kai 2007-aisiais pora paskelbė apie vestuves. Kadangi jie akivaizdžiai nepritarė šiai santuokai, iškėlė ultimatumą, kad jei Dona tuoksis su Marku, jie nutrauks savo draugystę. Vestuvės 2007-aisiais įvyko. Donos draugų jose nebuvo. 

Tapo sunkiai atpažįstama

Po vestuvių praėjus porai metų, Dona buvo sunkiai atpažįstama. Seniau svėrusi 75 kilogramus, dabar ji besvėrė vos 45. Jos linksmumo ir šypsenos veide neliko nė kvapo. Nepaisant to, Dona ne tik nemažino, bet dar ir didino savo darbo krūvį, mat jai reikėjo pinigų. Tiksliau ne jai, o jos vyrui Markui. Kol šis nedirbo ir net neketino ieškotis darbo, žmona tenkino visas jo užgaidas: nupirko keturratį, sniego motociklą, snieglentę  ir net sunkvežimį. Markas gaudavo viską, ko užsimanydavo, bet dėkoti žmonai net negalvojo. Vietoje to, maniakiškai kontroliavo kiekvieną jos žingsnį ir, kaip paaiškėjo vėliau, kankino ją tiek psichologiškai, tiek fiziškai.

Kraupus reginys rūsyje

2009-ųjų gruodžio 6 dieną Markas Hutas paskambino skubios pagalbos telefonu ir pranešė, kad jo žmona nebekvėpuoja. Į šeimos namus netrukus atskubėjo specialiosios tarnybos. Į vidų įėjusiems medikams ir pareigūnams pirmiausiai į akis krito tai, jog lauke spaudžiant nemenkam šaltukui, buvo praviri kone visi langai. Netrukus paaiškėjo, kodėl. Pareigūnams į veidą greitai tvokstelėjo nepakeliama pūvančios mėsos smarvė. Markas palydėjo juos į rūsį, kur dvokas tapo tiesiog nepakenčiamas. Čia ant iš sofos pagalvėlių padaryto čiužinio gulėjo Donos kūnas. Tiesa, tikra motina būtų sunkiai pažinusi savo dukrą. Pusė jos kūno buvo viena didelė, atvira, pūliuojanti žaizda. Visur matėsi pjautinės žaizdos ir nudegimai, panašūs į tokius, kai į kūną gesinama cigaretė. Abi Donos akys buvo užtinusios, su siaubingomis mėlynėmis, kurios dabar buvo jau juodos. Viena ranka ties riešu atrodė nenatūralioje padėtyje. Donai buvo tik 33-eji. Netrukus jos sutuoktinis buvo suimtas. Jam pateikti kaltinimai pirmojo laipsnio žmogžudyste.

Išgalvojo neįtikėtiną istoriją

Stojus į akistatą su tardytojais paaiškėjo, kad Markas –  neblogas aktorius. Tačiau ne pakankamai geras, kad apgautų profesionalius tyrėjus. Iš pradžių vyras bet kokią savo kaltę griežtai neigė ir sukurpė kiek neįtikėtiną istoriją. Neva jis virtuvėje ruošėsi gaminti spagečius, kai atėjo Dona ir pareiškė, jog ji pamilo kitą ir nori skirtis. Kadangi ji stovėjo jam už nugaros, Markas esą pamanęs, kad ji išėjo. Iš pykčio jis čiupo nuo viryklės puodą su verdančiu vandeniu, kuriame ketino virti makaronus ir tėškė ant virtuvės grindų. Deja, Dona iš tiesų neišėjo, o pasilenkusi ieškojo kažko virtuvės spintelėje. Taip verdantis vanduo ją ir apdegino. Markas dievagojosi maldavęs žmonos važiuoti su juo į ligoninę, tačiau ji griežtai atsisakė. Tada jis ją slaugė namuose, nemanė, kad moteriai taip blogai, nes ji buvo linksma ir gyvybinga. Kalbėdamas apie žmonos mirtį Markas balsu raudojo, tačiau iš akių neišriedėjo nei viena ašara. Tai neprasprūdo pro tardytojų akis. Netrukus vyro istorijos versiją paneigė ir kiti įkalčiai. 

Protu nesuvokiami kankinimai

Šeimos namuose ant sienų ir grindų rasta Donos kraujo, sienose žiojėjo tarsi kumščiais padarytos skylės. Rasta keletas pneumatinių pistoletų ir maždaug pusšimčio peilių kolekcija. Ant dviejų iš jų taip pat aptikta moters kraujo žymių. Tačiau dar kraupesnę tiesą atskleidė teismo medicinos ekspertai, atlikę Donos kūno skrodimą. 

Skrodimo metu po Donos oda buvo rasti 29 pneumatinio šautuvo šratai. Teismo medicinos patologas nustatė, kad šūviai turėjo būti paleisti iš itin mažo atstumo, kitaip šratai nebūtų prasiskverbę pro odą. Kai kurie šratai Donos kūne išbuvo gana ilgą laiką ir net sukėlė apsinuodijimo švinu požymių. Du šratai buvo švieži. Į moterį šauta jau po siaubingo nuplikymo verdančiu vandeniu.

Taip pat Donai buvo sulaužyti devyni šonkauliai, nosis, ant kūno buvo daug įpjovimų, mėlynių ir įbrėžimų. Kitaip tariant, kūne beveik nebuvo sveikos vietos. Nustatyta, kad šie sužalojimai taip pat padaryti jau po nudegimo.

Donos kūne rasta ir kitų sužalojimų, įskaitant septynis jau sugijusius šonkaulius. Tai reiškia, kad moteris gerokai anksčiau buvo sužalota, o tokius lūžius galėjo sukelti stiprūs spyriai kojomis. Jai nustatyti kairiojo piršto ir dešiniojo riešo lūžiai bei ankstesnis, taip pat jau sugijęs, dilbio lūžis, žinomas kaip „gynybos lazdelė“. Toks lūžis padaromas, kai smogiama į gynybinėje pozicijoje viršun aukos iškeltą ranką. 

Aukos nudegimai taip pat sukėlė ekspertams klausimų. Nors Markas teigė, kad verdantis vanduo apipylė Doną, kai ši klūpėjo pasilenkusi, ekspertai nustatė, jog iš tiesų jis buvo pilamas aukai gulint ant nugaros ir bandant prisidengti rankomis veidą, siekiant jį apsaugoti. Nepaisant to, kad moteris buvo nudegusi beveik pusę kūno, laiku suteikus medicininę pagalbą ji 100 procentu būtų išgyvenusi. Donos mirties priežastis – kraujo užkrėtimas, kurį sukėlė negydytos nudegimų žaizdos.

Toksiška meilė žudo

Bylą tyrę kriminalistai nustatė, kad Dona buvo sistemingai ir nuolat kankinama keletą metų. Tačiau per daugiau kaip savaitę, kai su siaubingais nudegimais merdėjo savo namų rūsyje, ji patyrė neįsivaizduojamą skausmą ir kančias. Priremtas prie sienos Markas dar bandė tesintis turintis pykčio valdymo problemų dėl sunkios vaikystės ir patirto smurto ankstyvame amžiuje. Tačiau jo žodžiai prisiekusiųjų nesugraudino. 2013-aisiais Markas Hutas pripažintas kaltu dėl pirmojo laipsnio žmogžudystės. Jam skirtas kalėjimas iki gyvos galvos be galimybės prašyti malonės 25 metus. Tai yra griežčiausia Kanadoje numatyta bausmė.

Vis dėlto, daugeliui kyla klausimas, kodėl Dona tiek metų kentėjo siaubingus kankinimus ir kodėl merdėdama ant purvino čiužinio rūsyje nekvietė pagalbos, nors turėjo mobilųjį telefoną. Žema savivertė ir puokštė kitų psichologinių problemų vertė ją žūtbūt ginti sutuoktinį ir jo „neišduoti“. Moteriai būtinai reikėjo profesionalios psichologinės pagalbos, tačiau ji ne tik jos neieškojo, bet ir nepriėmė. Galiausiai ši nesveika meilė tiesiogine to žodžio prasme nužudė.