Įstatymo pataisos taikosi į politikus, kurie per rinkimus gavo didesnę kaip 1000 eurų finansinę paramą

Opozicijai atstovaujanti Seimo narių grupė įregistravo Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo pataisas, kuriomis siekiama išvengti neskaidrių situacijų, kuomet kyla įtarimai, kad viešaisiais finansais yra atsilyginama politinių kampanijų rėmėjams ar su jais siejamoms įmonėms.

Įstatymo pakeitimo projektu siekiama sukurti mechanizmą, kaip finansinę naudą per rinkimus gavęs politikas galėtų deklaruoti galimus interesų konfliktus tuomet, kai jam tektų priimti sprendimus dėl jį ar jo partiją finansine auka parėmusių fizinių asmenų ir su jais siejamų juridinių asmenų.
Jeigu Seimas pritartų, deklaruojantis asmuo deklaracijoje privalėtų nurodyti privačius interesus, egzistuojančius ar galinčius atsirasti „dėl to, kad jis, jam artimas asmuo arba politinė organizacija, su kuria jis ar jam artimi asmenys dalyvavo politinėje kampanijoje, politinės kampanijos laikotarpiu iš fizinio asmens gavo didesnę kaip 1000 eurų auką politinei kampanijai finansuoti“.

Deklaracijoje būtų pateikiama informacija apie šią auką suteikusį fizinį asmenį. Informacija apie juridinį asmenį turėtų būti pateikta, jei auką skyręs asmuo gali daryti lemiamą įtaką įmonės veiklai arba yra jos vadovas bei valdymo organų narys. Informacija apie juridinį asmenį apimtų ir informaciją apie jo dalyvavimą viešuosiuose pirkimuose arba Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių finansuojamuose paramos teikimo arba Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai projektuose.

Įstatymo pataisas parengę Seimo opozicijos atstovai mano, kad skaidrinant rinkimų finansavimo procesą bei vėliau – ir išrinktų asmenų darbą – būtini Viešųjų bei privačių interesų derinimo įstatymo pakeitimai. Jie leistų greičiau identifikuoti galimus interesų konfliktus bei užtikrinti didesnį sprendimų priėmimo skaidrumą.

A.Širinskienė: Seimo narys turėtų deklaruoti ir tuos fizinius asmenis, kurie parėmė į savivaldą kandidatavusią jo žmoną

Viena iš projekto autorių Seimo narė Agnė Širinskienė sako, kad akcinių bendrovių, kitų juridinių asmenų parama per rinkimus Lietuvoje jau seniai uždrausta. Tačiau, anot jos, panašu, kad ilgainiui verslas surado kelius draudimą apeiti. 

„Bendrovių akcininkai, turintys kontrolinius akcijų paketus, viešųjų įstaigų dalininkai vis dažniau remia kandidatus rinkimuose. Tas nėra draudžiama. Tačiau, kaip visuomenei suprasti atvejus, kuomet išrinkti politikai priiminėja savo finansiniams rėmėjams palankius sprendimus? Natūralu, kad kyla klausimas, kiek per rinkimus gauti pinigai įpareigoja juos gavusį asmenį ir ar paskui finansuotojo atžvilgiu priimti sprendimai nėra politinė korupcija. Tokie atvejai labai diskredituoja politinę sistemą",- Eltai sakė A. Širinskienė.

Dėl to, anot jos, svarbu, kad politikas nusišalintų nuo sprendimų, susijusių su jo ar jo partijos finansiniais rėmėjais arba su tais rėmėjais siejamomis įmonėmis.

„Tą nusišalinimą mūsų siūlomos pataisos ir užtikrintų. Politikas, gavęs didesnę kaip 1000 eurų finansinę paramą per rinkimus, turėtų apie tai deklaruoti privačių interesų deklaracijoje nurodydamas tiek savo finansinį rėmėją, tiek su juo siejamą juridinį asmenį, tiek šio juridinio asmens dalyvavimą įvairiuose viešuosiuose konkursuose, ES fondų atrankose, kurias inicijuoja institucija, kurioje politikas dirba. Finansinio rėmėjo ir juridinio asmens sąsaja būtų nustatoma pagal tai, kiek rėmėjas lemia juridinio asmens veiklą. Pavyzdžiui, yra kontrolinį akcijų paketą valdantis akcininkas, valdybos narys įmonėje“,- Eltai įstatymo pataisas komentavo Seimo Lietuvos regionų frakcijos narė A. Širinskienė.

Anot jos, ta pati deklaravimo tvarka būtų taikoma, jei buvo remta politiką rinkimuose iškėlusi partija arba buvo remtas politikui artimas asmuo.

„Pavyzdžiui, vyras, Seimo narys, turėtų deklaruoti ir tuos fizinius asmenis, kurie parėmė jo žmoną, kandidatavusią savivaldybių tarybų rinkimuose, bei su jais susijusius juridinius asmenis. Toks reguliavimas prisidėtų prie politinės sistemos skaidrumo, užtikrintų didesnę visuomenės kontrolę, nes įneštų didesnį viešumą, o taip pat užtikrintų pareigos nusišalinti nuo sprendimų priėmimo įgyvendinimą, atsirastų ir VTEK kontrolė. Deklaravimą netgi būtų galima palengvinti, susiejant VTEK turimą PINREG sistemą, kurioje deklaruojami interesai, su VRK informacinėmis sistemomis, kurios kaupia informaciją apie politikų bei partijų gautas pinigines aukas. Tuomet politikui, prisijungus prie PINREG, pakaktų patvirtinti VRK pateiktą informaciją bei deklaraciją papildyti duomenimis apie juridinius asmenis ir viešuosius pirkimus“,- sako A. Širinskienė.

A.  Stončaitis: pataisos leistų valdyti rizikas dėl galimo atsidėkojimo partijų rėmėjų įmonėms

Įstatymo pataisų projektą įregistravę parlamentarai pastebi, kad visuomenėje didelio neigiamo atgarsio susilaukia atvejai, kuomet viešumoje paaiškėja, jog politikai vienu ar kitu būdu parėmė fizinius asmenis, aukojusius jiems rinkimų kampanijos metu, arba su šiais fiziniais asmenimis susijusius juridinius asmenis.

Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys, Antikorupcijos komisijos pirmininkas Algirdas Stončaitis tikisi, kad įstatymo pataisų projektas padės greičiau identifikuoti galimus interesų konfliktus, užtikrinti didesnį sprendimų priėmimo skaidrumą bei leis valdyti rizikas susijusias su galimu atsidėkojimu partijų rėmėjų įmonėms.

„Žiniasklaidoje paskelbti faktai byloja, kad pvz.Taivano investicijos nukreiptos į dalį įmonių, kurių vadovai galimai išskirtinai demonstruoja palankumą valdantiesiems. Tokios viešai minimos aplinkybės kelia pagrįstų abejonių dėl šių investicijų suteikimo konkrečiam subjektui skaidrumo bei leidžia įtarti galimai neteisėtus susitarimus, savanaudiškas paskatas ar kitus korupcinius ryšius. Skaidrumas labai svarbus efektyviam valstybės valdymui, o valstybės politikų etikos normos, įtvirtintos įstatymu, yra kartu ir teisės normos, skatinančios valstybės politikų atsakomybę už savo veiklą ir atskaitomybę visuomenei. Siekiant, kad valstybės lėšų valdymas būtų skaidrus, svarbu laiku atskleisti sisteminius, didžiausią žalą darančius korupcinius nusikaltimus bei užkirsti kelią tokios rizikos atsiradimui“,-  sako A. Stončaitis.

Šiuo metu įstatymas nenumato pareigos deklaruoti privačius interesus, egzistuojančius ar galinčius atsirasti dėl to, kad pats deklaruojantysis arba jam artimi asmenys gavo auką rinkimų kampanijai.

Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo pataisas įregistravo Seimo nariai Agnė Širinskienė,Asta Kubilienė, Beata Pietkiewicz, Rita Tamašunienė, Giedrius Surplys, Ligita Girskienė, Andrius Palionis, Algirdas Stončaitis, Laima Nagienė, Saulius Skvernelis.