Išskirtinis savaitgalis Švenčionėliuose – kultūros paveldo festivalis „Heritas“ kviečia praktiškai patirti seno pritaikymą naujam

Intensyvių renovacijų, statybų, viešų erdvių pertvarkymo akivaizdoje žodis „paveldas“ dažnai reiškia stagnaciją, progreso stabdymą. Procesų akivaizdoje paveldo specialistai įgauna grūmojančio prievaizdo vaidmenį. Tačiau santykis su praeitimi ir jos reliktais gali būti pozityvus ir produktyvus. Tad kokias galimybes ir iššūkius kelia mūsų aplinkoje esančios ir priežiūros reikalaujančios kultūros vertybės? Ko galime pasimokyti iš savo krašto praeities ir kaip ją suaktualinti šiandien?

Penktasis kultūros paveldo festivalis „Heritas“ birželio 10–11 dienomis vyks Švenčionėliuose. Šiemetinė festivalio tema „Heritas: (Pa)tirk paveldą!“, skirta tvarumui. Kaip ir kasmet, „Heritas“ lankytojams pasiūlys įvairias kultūros paveldo patyrimo ir pažinimo formas: diskusijas, praktines kūrybines dirbtuves, paskaitas, edukacijas, konsultacijas, ekskursijas, muziką. Sukaupta patirtimi ir žiniomis festivalyje dalinsis skirtingų sričių specialistai bei paveldo entuziastai, be kurių įsitraukimo ir aktyvumo renginys būtų neįsivaizduojamas. Kaip naujai interpretuoti kultūros paveldą ir kokių veiklų galima tikėtis Švenčionėliuose, pasakoja festivalio „Heritas“ organizatoriai bei dalyviai.

Festivalio idėjos autorė Erika Kielė kviečia į Švenčionėlius atvykti traukiniu, patirti šio regiono savitumą, gyvenimo tempą ir atrasti, kodėl miestas tampa kūrybiškų ir veiklių  žmonių, menininkų traukos vieta. E. Kielė pabrėžia, kad festivalis yra savanoriška pilietinė iniciatyva, vienijanti žmones, kuriems rūpi kultūros paveldas ir jo ateitis. „Ieškome įvairiausių kampų, kaip kultūros paveldą pristatyti taip, kad visi suprastume, kaip jis išsaugojamas ir kiek jėgų į tai dedama. „Heritas“ festivalyje viskas pristatoma per patirtį ir pažinimą, kad kiekvienas atėjęs galėtų pamatyti, kiek daug žmonių dirba ir stengiasi, kad kultūros paveldas išliktų, kaip atrodo jų kasdienis darbas, ir galėtų pasikonsultuoti jiems aktualiais klausimais. „Heritas“ yra skirtas tiek visuomenei, tiek ir paveldo profesionalams. Visuomenė turi galimybę atrasti, suprasti ir prisidėti prie paveldo išsaugojimo, o profesionalai – tapti labiau matomi, pasiekiami tų, kam jų pagalba yra reikalinga“, – teigia ji.

Festivalis siūlys įvairius būdus lankytojams atrasti asmeninį santykį su senu, pritaikyti naujiems poreikiams ir perduoti ateičiai. „Juk kiekvienas iš mūsų turime įvairiausių daiktų, kurie mums, mūsų šeimai yra brangūs ir norime juos išsaugoti – ar tai būtų prosenelių nuotraukos, ar močiutės skara, ar dieduko sodyba. Kultūros paveldą „Heritas“ metu pristatome per praktiką – asmeninę patirtį, nes prisilietus prie procesų daug paprasčiau suprasti, kodėl siekiama išsaugoti istoriją, kad ir apie kokią jos formą kalbėtume“, – sako festivalio idėjos autorė Erika Kielė.

Šių metų diskusijų ir įkvėpimo erdvės pagrindinis akcentas – vietos paveldas. Diskusijų sesijas moderuosiantys istorikai Rimvydas Laužikas, Norbertas Černiauskas ir Salvijus Kulevičius bei Inovacijų slėnio direktorius, inžinierius Arūnas Survila siūlys svarstyti itin svarbius nematerialaus paveldo, bendruomenių įsitraukimo, vietos tapatybės kūrimo klausimus. Kuo aktualus kalbėjimas apie paveldą ir kodėl verta festivalio metu ateiti į diskusijų erdvę? „Heritas“ diskusijomis nesitikima išspręsti Lietuvos paveldosaugą kamuojančias bėdas, nenorima nurodyti, kas ir kaip turėtų ar galėtų būti, nematome savęs ir kaip taikdario, galinčio sutaikyti visas dėl paveldo besivaidijančias puses. Būtume naivūs, jei tikėtume ar sakytume, kad visa tai gali padaryti valandos trukmės diskusija.

Paveldas turi sąlyčių su tiek skirtingų sričių, disciplinų, specialybių, prieigų ir požiūrių, kad dažnai savo „burbulu“ aprėpiame tik vieną kurią iš šios įvairovės dalių. „Heritas“ diskusijos suburia paveldo teoretikus ir praktikus, ekspertus, pradedančiuosius ir mylėtojus, veikiančius „iš viršaus“ ir „iš apačios“. Susibūrus galima išgirsti, o gal ir įsiklausyti bei pažinti vieni kitus ir per tai bendrai veikti paveldui, kuris sieja šias skirtybes. „Šiais metais susiburdami „Heritas“ festivalyje Švenčionėliuose, reflektuosime ir gvildensime iš šio krašto ir vietos lygmens geriau matomas, bet ir apskritai paveldosaugai aktualias temas – nematerialus paveldas, vietos tapatybė ir paveldas, savivaldybės ir paveldosauga, paveldo bendruomenės Lietuvoje“, – teigia vienas diskusijų organizatorių, Vilniaus universiteto docentas dr. Salvijus Kulevičius.

Švenčionėlių gyventojai ir svečiai festivalio metu turės progą apsilankyti eksperimentinės analoginės fotografijos, molio švilpynių gamybos dirbtuvėse, pasigaląsti įrankius, išmokti tvarkyti skardinį stogą bei smulkius medinius architektūros elementus, pavyzdžiui, vėjalentes, atnaujinti medinius langus. Vaikų ir suaugusiųjų laukia smagios ir kūrybiškos edukacijos. Atvykstantiems į festivalį iš Vilniaus, Kauno ar kitų tolimesnių miestų – puiki galimybė kelionę į festivalį paversti tikrai turininga išvyka ir susipažinti su Rytų Lietuvos paveldu. „Heritas” sudėlioti maršrutai siūlo aplankyti įdomiausius paveldo objektus pakeliui į Švenčionėlius, o patį miestą kvies pažinti bent dvi ekskursijos: pirmoji skirta ilgai ir sudėtingai Švenčionėlių bažnyčios istorijai, antroji atskleis Švenčionėlių, kaip geležinkelių miesto, istoriją.

„Heritas“ svečių šeštadienį taip pat laukia koncertas, kurio programa atvers gilią, jautrią folkloro ir modernios muzikos sintezę. Alternatyvios muzikos kūrėja Irena Upė savo kūriniais festivalio sceną transformuos į senosios mitologijos ir magijos erdvę. Šiuolaikiniu elektroninės muzikos skambesiu atlikėja kuria ryšį su folkloro plotme: „Man senasis folkloras yra didelis mano pačios inspiracijos šaltinis. Folkloro palikime užkoduotas žmogaus gylis, kuris yra toks paprastas, bet tuo pačiu šiandieniniam žmogui taip sunkiai pasiekiamas. Tad kai žengiame į senojo palikimo „girias“, nenuginčijamai priartėjame prie mūsų egzistencijos natūralaus būvio. Man atrodo, svarbu yra apskritai įtraukti folklorą į šiuolaikybę visose srityse, o jei pavyksta, sujungti jį su modernios muzikos žanrais – tuo geriau. Taip lengviau perduoti tą pajautimą jaunam žmogui“. Švenčionėliuose taip pat pasirodysianti dainų kūrėja ir atlikėja Jausmė šiuolaikiškai interpretuoja tradicinio instrumento – kanklių – skambesį. „Kanklės į gyvenimą atkeliavo atsitiktinai, neplanuotai, man būnant dar devynerių. Groti šiuo instrumentu yra ne tik įdomu, bet ir naudinga psichinei sveikatai, smegenų veiklai. Mano instrumentas – tradicinių kanklių adaptacija, moderni jų versija, tačiau vis tiek siejama su Lietuvos liaudies muzika. Tyrinėdama kankles kaip instrumentą, turintį daug atspalvių ir galimybių tiek folkloro, tiek šiuolaikinėje muzikoje, matau jas kaip tiltą tarp praeities ir ateities“, – dalijasi Jausmė.

Būsimiems festivalio lankytojams Vilniaus muziejaus tyrėjo Povilo Andriaus Stepavičiaus žodžiais primename: „Paveldas nėra tik didžiųjų miestų (ar sostinės) fenomenas. Paveldas yra visur – nuo gamtos ir miškų plotų iki senųjų sodybų ar dar senesnių žmogaus rankomis sukurtų objektų. Nieko nėra įdomiau, nei mėginti ieškoti paveldo reliktų, kurie kartais pasitaiko netikėčiausiose vietose. Ieškojimas, tyrinėjimas, domėjimasis paveldu yra ne tik erudicinis laisvo laiko praleidimas, bet ir puikus būdas susipažinti su aplink esančia erdve. Kad ir kur ji būtų: gamtoje ar urbanistinėse struktūrose.“