Išskirtinė specializuoto šviečiamojo seminaro kelionė į Estijos ir Suomijos valstybes

Lietuvos gimnazijų asociacija gruodžio 4-7 dienomis organizavo išskirtinę specializuoto šviečiamojo seminaro kelionę į Estijos ir Suomijos valstybes. Labai džiaugiausi galimybe iš arti susipažinti su šių šalių švietimo sistema.

Aplankėme net tris mokyklas. Estijos Tartu miesto tarptautinėje privačioje mokykloje (http://istartu.ee/) pamokos organizuojamos tik anglų kalba. Šiuo metu šioje įstaigoje mokosi 45 mokiniai bei dirba 14 mokytojų. Vieno vaiko „išlaikymas“ atsieina 5000 eurų per metus (dalį sumos finansuoja valstybė, dalį patys mokinių tėvai ar jų įstaigos, įmonės ar kitos institucijos).

Estija ypatingą dėmesį skiria švietimui: „Mes nesame tokia didelė valstybė, kad galėtume nesirūpinti savo vaikų ateitimi.“ Švietimas – prioritetinė valstybės sritis. Vien Talino mieste liko tik 20 % nerenovuotų (bet tvarkingų) mokyklų. Renovacija atliekama „nuo – iki“, apšiltinant ir sutvarkant ne tik mokyklos išorę, bet ir iki smulkmenų modernizuojant įstaigos vidų. Dar keletas faktų, žiūrint į Lietuvos aktualijas, kuriuos išgirdome iš Talino švietimo departamento atstovės, atsakingos už tarptautinių ryšių palaikymą ir Estijos Talino Kuristiku gimnazijos vadovo: mokyklų vadovams kadencijos nenustatomos; neapsikraunama „trimis etatinio mokėjimo kišenėmis“, mokama už kontaktines valandas ir papildomus darbus, o vidutinis mokytojų uždarbis svyruoja apie 1300 eurų.

Ilgoji Talino Kuristiku gimnazija (http://www.kuristiku.ee/) išsiskyrė savo ypatingu dėmesiu sportui. Čia sportuoja ne tik mokiniai, mokytojai, bet į aktyvią sportinę veiklą įsitraukia ir didelė dalis tėvų. Mokytojų bendruomenė aktyvi ir nuolat tobulėjanti (ugdymo procese panaudojama ypač daug IT priemonių).

Didžiausią įspūdį paliko Suomijos Turku mieste esanti Turun universiteto mokytojų rengimo ilgoji gimnazija (http://www.utu.fi/fi/yksikot/tnk/Sivut/home.aspx). Mūsų gimnazija taip pat pakankamai gerai apsirūpinusi įvairiomis ugdymo priemonėmis (ne vien IT technologijų srityje) ir jei su Estijoje matyta gimnazija dar galime ir „varžytis“, tai į Turun gimnazijos išpuoselėtas erdves, technologinio ugdymo bazę žiūrėjau su baltu pavydu. Darbo ir ugdymo(si) sąlygos puikios. Ši įstaiga išsiskiria ne tik savo turtinga baze, bet ir pačia koncepcija – tai mokytojų rengimo kalvė. Gimnazijoje dirba 100 mokytojų ir jų prižiūrimi nuolat praktiką atlieka (dirba) 300 studentų – būsimų mokytojų. Mokiniai aprūpinti išskirtinėmis ugdymo(si) priemonėmis, moderniomis edukacinėmis – poilsio erdvėmis, klasėse visos darbo vietos kompiuterizuotos, popierinių vadovėlių jie jau nebeturi – visa mokymo medžiaga patalpinta virtualioje erdvėje. Kad mokiniai „nepamirštų“ skaityti, kasdien yra skiriama 15 minučių pertrauka skaitymui. Visi vaikai gimnazijoje maitinami nemokamai. Na, ir pabaigiant – pradedančio mokytojo atlyginimas nuo 2300 eurų, o toliau...

Švietimas – abiejų aplankytų valstybių prioritetinė sritis. Tą iliustruoja ir modernūs mokslo centrai, kuriuose nuolat susiduriama su fizikiniais ir kitokio pobūdžio procesais, kur galima pabendrauti su humanoidinio tipo robotais, pasimėgauti planetariumais ar tiesiog įdomiai bei turiningai praleisti laiką – tai gali ne tik atskiros mokinių grupės, bet ir visa šeima ar bet kokio amžiaus žmonės. Esant bent menkiausiai galimybei kviečiu aplankyti Estijoje Tartu mieste įsikūrusį AHHA (https://www.ahhaa.ee/) ir Suomijos Helsinkio mieste esantį HEUREKOS mokslo centrą (https://www.heureka.fi/?lang=en).

Visi laukiame bei tikimės, kad ir mūsų šalyje įsikurs didžiulis mokslo centras, kuriuo ir mes, lietuviai, galėsime didžiuotis.

Šiaulių „Saulėtekio“ gimnazijos direktorė Jūratė Kaščiuškienė