Išskirtinė regiono situacija – visi tarnybą pasirinko savo noru

Išskirtinė regiono situacija – visi tarnybą pasirinko savo noru
Šiauliai
Manto Patašiaus nuotr.
Oksana Laurutytė Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  Savaitraštis „Etaplius“

Rugpjūčio 29-ąją, kai per 20 tūkst. Lietuvos jaunuolių dar tik krovėsi krepšius vykti studijuoti šalies aukštosiose mokyklose, beveik 900 vaikinų ir merginų išvyko atlikti nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos įvairiuose Lietuvos kariuomenės batalionuose. Praėjusį penktadienį jie jau ištarė priesaikos Lietuvai žodžius. Iš Šiaulių regiono į tarnybą išvyko 218 karių ir ši situacija išskirtinė – visi išvykusieji asmenys tarnybą Lietuvos kariuomenėje pasirinko savo noru.

212 vaikinų ir 6 merginos

Paskutinėmis rugpjūčio dienomis į Lietuvos kariuomenę išvykę beveik 900 jaunuolių tarnybą pradėjo Motorizuotoje pėstininkų brigadoje „Žemaitija“, Didžiosios kunigaikštienės Birutės ulonų batalione, Kunigaikščio Vaidoto mechanizuotame pėstininkų batalione, Generolo Romualdo Giedraičio artilerijos batalione, Brigados generolo Motiejaus Pečiulionio artilerijos batalione ir Pulkininko Juozo Vitkaus inžinerijos batalione.

Didžioji dalis tarnybą pradedančių karo prievolininkų paskirti iš Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Alytaus regionų, likusieji – iš Panevėžio ir Šiaulių. Dalis jų šį kelią pradėjo atlydėti artimųjų, dalis – į tarnybą stojo su kartu draugais, dalis – dėl tarnybos grįžo į Lietuvą iš užsienio.

Iš rugpjūtį tarnybą pradėjusių jaunuolių daugiau nei 40 proc. šį kelią pasirinko savanoriškai, tai yra, nepatekę į šaukiamųjų sąrašus, išreiškė norą atlikti pareigą tėvynei. 45 proc. šauktinių atlikti tarnybą pasirinko pirmumo tvarka.

Šiaulių regionas – išskirtinis. Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento Karinių viešųjų ryšių skyrius „Etaplius“ informavo, kad per šių metų rugpjūčio mėnesį iš Šiaulių regiono į tarnybą išvyko 218 karių – 212 vaikinų ir 6 merginos.

„Ši situacija išskirtinė, nes visi išvykusieji asmenys tarnybą Lietuvos kariuomenėje pasirinko savo noru. Iš jų – 103 savanoriai ir 109 pasirinkusieji atlikti tarnybą pirmumo tvarka“, – raštu atsakymą pateikė Lietuvos kariuomenės atstovai.

Priesaikos Lietuvai žodžius ištarė apie 900 karių

Praėjusį penktadienį, rugsėjo 16 d., Pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ Kunigaikščio Vaidoto mechanizuotajame pėstininkų batalione, Generolo Romualdo Giedraičio artilerijos batalione, Pulkininko Juozo Vitkaus inžinerijos batalione, Brigados generolo Motiejaus Pečiulionio artilerijos batalione ir Didžiosios Kunigaikštienės Birutės ulonų batalione apie 900 nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos (NPPKT) karių prisiekė tarnauti Lietuvai.

Pavyzdžiui, Marijampolėje esančiame Pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ Kunigaikščio Vaidoto mechanizuotajame pėstininkų batalione Lietuvai prisiekė daugiau nei 400 jaunųjų vaidotėnų.

Priesaikos ceremonija vyko Marijampolės miesto širdyje – J. Basanavičiaus aikštėje. Apie priesaikos priėmimo reikšmę kalbėjo bataliono vadas pulkininkas leitenantas Irmantas Petaraitis: „Prisiekęs tėvynei ištikimai tarnauti, karys užsibrėžia sau kelią, kurio turės nuolat laikytis, iki bus ne tiktai aktyvioje tarnyboje, bet ir atsargoje.“

Ruošiantis priesaikos ceremonijai, Lietuvos kariuomenės batalionuose buvo atrinkti gabiausi kariai, kurie visų batalione tarnaujančių NPPKT karių vardu skaitė priesaikos žodžius ir bučiavo dalinio kovinę vėliavą tėvų, artimųjų ir draugų akivaizdoje.

Įvairiose Lietuvos vietovėse priesaikas davę nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos kariai pirmą kartą nuo šaukimo pradžios, t. y. po trijų savaičių tarnybos, buvo išleisti į namus pas artimuosius savaitgaliui.

 

Tampa fiziškai ir psichologiškai stipresni

Kario priesaika tėvynei – pirmus tris mėnesius vedamo bazinio kario kurso sudėtinė dalis. Kurso metu mokoma rikiuotės ir statutų, taktikos, inžinerijos, karo topografijos, ryšių ir medicinos pradmenų, ginkluotės ir šaudybos.

Vėliau pradedamas specialisto rengimo etapas, kai bazinio kurso metu įgytos teorinės ir praktinės žinios integruojamos ir pritaikomos kolektyvinio rengimo etape. Kariai mokomi efektyviai veikti būrio lygmens vienetuose bei integruojami į kitas batalionų užduotis bei veiklą.

Pradėjusieji karo tarnybą mokosi atlikti įvairias funkcijas Lietuvos kariuomenėje: priklausomai nuo padalinio specifikos jie taps pėstininkais, artileristais, minosvaidininkais, inžinieriais, ryšininkais bei paramos vienetų kariais.

Po tarnybos kariai galės pretenduoti į profesinę karo tarnybą arba bus įtraukti į Lietuvos kariuomenės rezervą ir periodiškai kviečiami atnaujinti karinius įgūdžius.

„Lietuvos kariuomenėje tarnybą atlikę jaunuoliai tampa fiziškai ir psichologiškai stipresni, drausmingesni, supranta tvarkos bei pagarbos kitiems svarbą. Taip pat jiems atsiveria ir papildomos karjeros galimybės Lietuvos kariuomenėje, o nepasirinkus šio kelio – didesnė tikimybė įstoti į norimą aukštąją mokyklą. Lietuvos kariuomenėje kiekvienas gali rasti savo kelią ir tobulėti tiek asmenine, tiek profesine, tiek visuomenine prasme“, – „Etaplius“ paaiškino Lietuvos kariuomenės atstovai.

50 proc. jaunuolių sveikata netinka tarnybai

Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos atstovai (KPKT) „Etaplius“ komentavo, kad Šiaulių regione kariai dažniausiai tarnauja Karinėse oro pajėgose, tačiau yra tarnybą pradedančiųjų ir kituose kariniuose vienetuose kituose regionuose.

Nors pusė jaunuolių šalyje pasirenka tarnybą savo noru, vidutiniškai apie 50 proc. šauktinių tarnauti Lietuvos kariuomenėje negali dėl sveikatos problemų.

Šiaulių regiono jaunuoliai pasitikrinti sveikatos privalo vykti į Panevėžio regioninį Karo prievolės ir komplektavimo skyrių. Pagrindinės ligų grupės, dėl kurių asmuo gali būti atleidžiamas nuo privalomosios karo tarnybos: širdies kraujagyslių ligos (hipertenzija, širdies ligos), regėjimo sutrikimai, judamojo aparato ligos (plokščiapėdystė, stuburo iškrypimai), epilepsija, intelekto sutrikimai.

KPKT atstovų teigimu, atlikus nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą, profesinį kario kelią tęsia apie 28 proc. jaunuolių. „Sudėtinga numanyti visas kario kelio tąsos priežastis, bet išskirtume patriotizmą, prestižą, tarnybos unikalumą, konkurencingą atlygį ar socialines garantijas“, – nurodoma atsakyme.

Jaunieji kariai ypač svajoja apie žvalgo karjerą. Kuo ji tokia ypatinga?

„Ypatinga dėl specifikos ir sudėtingos atrankos, kurioje reikia daug jėgų, ištvermės ir psichologinio pasirengimo. Žvalgai treniruojasi pagal intensyvesnę programą, papildomai lavina išgyvenimo, kovinės savigynos, topografijos ir žvalgybos įgūdžius“, – paaiškinama atsakyme.

 

Kokias išmokas ir socialines garantijas turi šauktinis?

Nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos kariai gauna pilną valstybės išlaikymą. Kiekvienam kariui kiekvieną mėnesį mokama 170,20 Eur
išmoka buitinėms išlaidoms padengti. Taip pat kiekvienam kariui kiekvieną mėnesį kaupiama speciali išmoka, kurią karys gali naudoti savo nuožiūra ir kuri išmokama, kariui atlikus tarnybą. Jos dydis priklauso nuo atliktos tarnybos vertinimo rezultatų.

Kario tarnybą įvertinus labai gerai, už vieną tarnybos mėnesį skaičiuojamos keturios bazinės socialinės išmokos (184 Eur), gerai įvertintiems – trys bazinės socialinės išmokos (138 Eur), patenkinamai – dvi bazinės socialinės išmokos (92 Eur).

Savo noru atliekančiam tarnybą kariui kaupiamosios išmokos didėja 30 proc., o tiems karo prievolininkams, kurie buvo pašaukti į tarnybą ir išreiškė norą atlikti ją pirmumo tvarka, – 15 proc.

Už pavyzdingai atliktą tarnybą ir ištarnavus visą privalomosios pradinės karo tarnybos laikotarpį, gali būti skiriama 3,7 bazinės socialinės išmokos dydžio premija (170,20 Eur).