Įspėja saugotis užsikrėtusių erkių: pavojus tyko ne tik miške

Vilnius

Reporteris MonikaŠaltinis: Etaplius.lt

94715

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos nuolat analizuoja erkių platinamomis ligomis užsikrėtusiųjų asmenų apklausos duomenis ir atnaujina Lietuvos vietovių žemėlapį, kuriose gyventojai užsikrėtė erkių platinamomis ligomis (erkiniu encefalitu ir Laimo liga). Prie kiekvienos vietovės nurodytas užsikrėtusiųjų minėtomis ligomis atvejų skaičius. Violetine spalva pažymėtos Laimo ligos užsikrėtimo vietos, raudona – erkinio encefalito židiniai.

be-pavadinimo.jpg

Kur daugiausia galima rasti erkių?

Erkės mėgsta drėgmę ir prieblandą, todėl gausiausia jų yra lapuočių miškuose. Dažniausiai erkės gyvena tose teritorijose, kur daug laukinių gyvūnų – nuolatinių jų maitintojų. Jų galima sutikti miško takelių pakraščiuose, tankiuose brūzgynuose – avietynuose, alksnynuose, riešutynuose, miško jaunuolyne. Juose vešli žolė, daug perpuvusių augalų ir šakų. Nemažai erkių galima aptikti ir miško kirtimuose, kur daug senų kelmų bei šakų. Erkių galima aptikti kolektyviniuose soduose, miesto parkuose, skveruose, stadionuose, kapinių teritorijoje, paplūdimių žaliojoje zonoje ir net tankiai apstatytuose daugiaaukščiais mikrorajonuose esančiuose neprižiūrėtuose žaliuosiuose plotuose.

Kaip užsikrečiama erkių platinamomis ligomis?

Žmogus erkių platinamomis ligomis (Laimo liga, erkiniu encefalitu) dažniausiai užsikrečia įsisiurbus sukėlėjais infekuotai erkei. Erkiniu encefalitu galima užsikrėsti ir vartojant nepasterizuotą, erkinio encefalito virusu infekuotą ožkų ir karvių pieną bei jo produktus.

Kaip apsisaugoti nuo erkių platinamų ligų?

Nuo erkinio encefalito geriausiai apsaugos skiepai. Patikimiausią ir ilgiausią apsaugą garantuoja 3 skiepų dozės: apie 99 proc. paskiepytųjų įgyja atsparumą erkiniam encefalitui 3-5 metams. Nuo Laimo ligos ir kt. erkių platinamų ligų Lietuvoje vakcinos nėra – belieka saugotis erkės įsisiurbimo.

Kaip išvengti erkės įsisiurbimo?

Dirbdami sode ar planuodami išvyką į gamtą, tinkamai apsirenkite – dėvėkite šviesius drabužius, pasiūtus iš lygaus audinio. Apykaklė ir rankogaliai turi būti prigludę prie kūno, kelnės įkištos į batus ar kojines. Drabužius ir atviras kūno vietas rekomenduojama apipurkšti repelentais – skysčiais, atbaidančiais erkes.

Kas 1-2 valandas apžiūrėkite drabužius – ar jais neropoja erkė, ir kūną – gal erkė jau įsisiurbė?

Poilsiui ir apžiūrėjimui pasirinkite atvirą, saulėtą aikštelę, kurioje nušienauta žolė. Erkės dažniausiai įsisiurbia poilsiaujant, nes judant raumenims joms sunkiau tai padaryti. Todėl gulėti žolėje ar sėdėti ant kelmų nepatartina.

Grįžę iš miško, sodo ar pasivaikščiojimo gamtoje, drabužius, kuriais vilkėjote, pakabinkite negyvenamoje patalpoje arba saulėtoje vietoje. Sausame ore erkės gyvena labai trumpai. Pakabinus drabužius kambaryje, juose pasilikusios erkės gali įsisiurbti ir kitiems šeimos nariams, net ir nebuvusiems gamtoje. Dar kartą apžiūrėkite savo kūną, rūpestingai patikrinkite paausius, pakinklius, kirkšnis, pažastis, sprandą – į šias vietas erkės labai mėgsta įsisiurbti. Gerai iššukuokite plaukus, išsimaudykite.

Kaip sumažinti erkių gausumą aplinkoje?

• Poilsiavietėse, namų aplinkoje iškirskite menkaverčius krūmokšnius, surinkite sausas šakas. Mišką apie poilsiavietes, stovyklavietes ar sodą reikia sutvarkyti 30-50 metrų spinduliu – iškirsti sausuolius, pašalinti senus kelmus, praretinti krūmus, nušienauti žolę, surinkti sausas šakas, lapus ir t.t.

• Nuolat šienaukite žolę ir išneškite ją kuo toliau nuo poilsiavietės, stovyklavietės, kitų poilsio ir darbo objektų, taip pat – sodų, sanatorijų, reabilitacijos ir gydymo įstaigų.

• Negalima arti įrengti buitinių atliekų sąvartyno, nes privilioti graužikai ant savo kūno gali atnešti erkių.

• Pasivaikščiojimo ar bėgimo takai turi būti ne siauresni kaip 1,5 metro pločio, žolę prie jų reikia nuolat šienauti ir nunešti kuo toliau nuo poilsiavietės.

• Periodiškai naikinkite graužikus gyvenviečių, poilsiaviečių, stovyklaviečių, sanatorijų, kitų darbo bei poilsio objektų teritorijose.

Ką daryti, jei erkė jau įsisiurbė?

Jei erkė įsisiurbė, kuo greičiau ją ištraukite! Kuo ilgiau erkė bus įsisiurbusi, tuo daugiau ligos sukėlėjų yra tikimybė, kad paklius į organizmą. Paimkite pincetą, suimkite erkę už galvos kuo arčiau odos ir staigiu judesiu ištraukite ir įkandimo vietą rūpestingai dezinfekuokite – nuplaukite muilu, patepkite spiritiniu tirpalu. Traukdami erkę, stenkitės nesuspausti jos pilvelio, nes galite įšvirkšti ten esančius sukėlėjus tiesiai į žaizdelę, tokiu būdu pagerindami užkrato patekimą į organizmą.

Kas yra erkinis encefalitas?

Erkinis encefalitas (EE) – erkių perduodama, virusinė, centrinės nervų sistemos liga. Žmogus EE virusu užsikrečia dviem pagrindiniais keliais: įkandus erkei ir vartodamas žalią (nepasterizuotą) ožkos ar karvės pieną. Slaptasis EE periodas būna įvairus – nuo 7- 14 iki 2- 28 dienų po erkės įsisiurbimo. Daugumai pacientų, užkrėstų EE virusu, pirmieji ligos požymiai atsiranda po 1-2 savaičių. Simptomai panašūs į gripo - karščiavimas, galvos, sąnarių skausmai. Po to dauguma žmonių kurį laiką, dažniausiai apie savaitę, jaučiasi geriau, bet vėliau vėl pakyla kūno temperatūra, atsiranda smegenų ir jų apvalkalų sudirginimo požymiai, pasireiškiantys stipriais galvos skausmais, vėmimu, galvos svaigimu, nemiga ar mieguistumu, kartais sutrinka kalba, prarandama sąmonė. EE specifinio gydymo nėra. Persirgęs šia liga, žmogus įgyja imunitetą visam gyvenimui. Tačiau trečdalis persirgusiųjų žmonių nevisiškai pasveiksta – vargina miego sutrikimai, negalėjimas susikaupti, padidėjęs jautrumas, elgesio pokyčiai ir kt. Nuo EE patikimiausiai apsaugos skiepai. Norintiesiems pasiskiepinti nuo EE rekomenduojama kreiptis į savo šeimos gydytoją.

Kas yra Laimo liga?

Laimo liga (LL) - tai Borrelia rūšies spirochetų sukelta liga, pažeidžianti žmogaus odą, vidaus organus ir centrinę nervų sistemą. Borelijas perneša iksoidinės erkės, o žmogus užsikrečia joms įkandus. Erkei siurbiant kraują ligos sukėlėjai migruoja į erkės seilių liaukas, o iš jų patenka į žmogaus organizmą. Didžiausia rizika užsikrėsti LL, kai erkė išbūna įsisiurbusi ilgiau nei 48 val. Ligos slaptasis laikotarpis trunka 1-4 sav. Skiriamos trys ligos stadijos: pirmajai ligos stadijai būdingi bendri infekcijos požymiai ir migruojanti eritema (paraudimas) , atsirandanti erkės įkandimo vietoje, dažniausiai praėjus 1-4 savaitėms po įsisiurbimo, nors kartais eritema gali išsivystyti ir anksčiau arba tik po 2 mėnesių. Bėrimas yra didesnis nei 5 cm ir plečiasi. Eritema susiformuoja 80-90 % atvejų. Daliai ligonių kartu su eritema pasireiškia ir neryškių bendro pobūdžio negalavimų: silpnumas, galvos, sąnarių ir raumenų skausmai, gali pakilti temperatūra. Antroji ligos stadija – tai neurologinių sutrikimų stadija, pasireiškianti praėjus kelioms savaitėms ar mėnesiams po eritemos atsiradimo. Ligoniai skundžiasi nuovargiu, miego sutrikimu, atminties susilpnėjimu, svaigimu, skausmu ausyje ir kt. Dažnai pasireiškia migruojantys sąnarių, raumenų, kaulų skausmai. Trečiosios stadijos metu vystosi progresyvi audinių destrukcija, kuomet išsivysto lėtinis galvos ir nugaros smegenų uždegimas arba daugybinis periferinių nervų uždegimas, sąnarių uždegimas, širdies raumens pažeidimas. Gydoma antibiotikais. Gydymo efektyvumas priklauso nuo ankstyvos ligos diagnostikos. Persirgus LL, imunitetas neįgyjamas, ir žmogus šia liga gali susirgti pakartotinai. Skiepų nuo LL nėra.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt