PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Sveikata2024 m. Kovo 10 d. 16:00

Įspėja pavasario entuziastus: skubantys pradėti sportuoti turi pasisaugoti vieno dalyko

Lietuva

Pexels.com nuotr.

Etaplius.ltŠaltinis: Pranešimas žiniasklaidai


294196

Pasitraukus žiemai ir pradėjus šilti orams, dažnas gyventojas nusprendžia, jog pats metas pradėti arba atnaujinti aktyvią sportinę veiklą. Tačiau tokie geri norai – nebūtinai kelias į gerą sveikatą ir savijautą. Šaltuoju metų sezonu nelavintas kūnas nėra pasiruošęs staiga atsiradusiems sporto krūviams, todėl neretai kita tokių spartuolių stotelė būna traumatologo arba kineziterapeuto kabinetas.

Remiantis „Lietuvos draudimo“ duomenimis, bendras traumų skaičius pavasario pradžioje išauga, palyginus su žiemos mėnesiais. Be to, matyti tendencija, kad pavasarį patiriamų traumų skaičius kiekvienais metais vis didėja.

„Mūsų praėjusių metų duomenys rodo, kad gyventojai kovo mėnesį registravo virš 1300 įvairaus pobūdžio traumų – tai yra 10 proc. daugiau nei ankstesniais metais. Daugiausiai traumų pernai užfiksavome gegužės mėnesį, tai yra virš 1600, ir palyginus su tuo pačiu laikotarpiu 2022 m., jų skaičius išaugo net 20 proc. Matome aiškią tendenciją, kad žiemos pabaiga ir šylantys orai skatina žmones aktyviai leisti laiką lauke – ar tai būtų bėgiojimas, žaidimai su kamuoliu, važinėjimas dviračiu ar kitos fizinės veiklos“, − sako „Lietuvos draudimo“ Žalų departamento direktorius Artūras Juodeikis.

Draudimo ekspertas atkreipia dėmesį, kad dažniausiai pasitaikančios gyventojų traumos – tai raiščių, raumenų ir sausgyslių patempimas. 2023 m. tokių traumų buvo fiksuota apie 4200 atvejų, 2022 m. šis skaičius neviršijo 3750.

Antra dažniausiai pasitaikanti traumų priežastis yra delno, riešo ar dilbio lūžiai, kurių skaičius stipriai išaugo praėjusių metų gegužę, trečia – pėdos, čiurnos ir blauzdų lūžiai, rodo „Lietuvos draudimo“ duomenys.

Pasak A. Juodeikio, dažnos ir kelio sąnario traumos, kurių augimas, kaip rodo bendrovės duomenys, pastebimas kovo ir gegužės mėnesiais. Tikėtina, kad tai taip pat susiję su fiziškai aktyvesniu gyvenimu, kai krūviai būna didesni, nei kūnas gali atlaikyti.

Draudikų nuomonei pritaria ir judėjimo specialistai. Kineziterapeutas Artūras Čižas pabrėžia, jog norint sportu užsiimti saugiai ir efektyviai, ypatingai svarbus yra pasiruošimas, kurį vis tik dažnas pamiršta ir po to yra priverstas lankytis pas sporto traumų bei sveikatos specialistus.

„Pasiruošimas sportui apima ne tik fizinį pasirengimą – prieš pradedant sportuoti būtų gerai pasitarti ir su specialistais, kurie turi patirties jūsų pasirinktoje sporto šakoje. Dažnai žmonės, po kurio laiko grįžę į sportą ar tinkamai nepasiruošę, patiria traumas, patempia raumenis, pakenkia nugarai dėl prasto fizinio pasirengimo, netinkamos technikos ar pernelyg didelio krūvio ir intensyvumo“, – teigia A. Čižas.

Anot kineziterapeuto, sportas yra labai svarbi gyvenimo dalis, kuri gali suteikti ne tik fizinės, bet ir psichologinės naudos. Todėl tam, kad ši veikla neštų tik gerus rezultatus, naujokams vertėtų neignoruoti savo galimybių ir poreikių.

„Tiems, kurie tik pradeda užsiimti sportu, rekomenduojama rinktis lengvesnes sporto šakas, tokias kaip plaukimas, važinėjimas dviračiu ar bėgiojimas. Pasiruošimas pastarajam yra ne ką mažiau svarbus. Pasitaiko daug atvejų, kai atėjus pavasariui žmogus nusprendžia, jog metas pradėti bėgioti, tačiau pamiršta, kad ir čia reikalinga technika, kūno paruošimas prieš ir po bėgimo“, – sako A. Čižas.

Kaip pabrėžia specialistas, kad ir kokio sporto bus imamasi, patarimas paprastas – sportuoti reikia pradėti pamažu, savu tempu. Tokiu būdu pats sportavimo kelias bus tikrai saugesnis, o rezultatai ateis pamažu.

Vis tik, anot A. Čižo, nuo traumų visiškai apsaugotas nėra nė vienas, ir kartais jų išvengti nepavyksta. Tokiu atveju svarbu neužsiimti savigyda ir reikia laiku kreiptis į specialistus.

„Patyrus traumą reikėtų iš karto kreiptis į specialistus, ypač, jei trauma kelia diskomfortą ir turi rimto sužeidimo požymių. Niekada negalvokite, jog traumos padariniai praeis savaime, užteks tik pakentėti, kadangi toks požiūris gali privesti prie dar rimtesnių bėdų“, – pataria kineziterapeutas.

Jis taip pat pabrėžia, kad trauma ne visais atvejais reiškia, jog reikia sustoti ar kažkaip ypatingai saugoti traumuotą vietą. Dažniausiai kaip tik reikia stengtis atsargiai ir saugiai judėti toliau, kad sužalota vieta neprarastų jėgos, ištvermės, judesio amplitudės. Tačiau tai daryti irgi reikėtų su specialistų pagalba ar išklausius jų rekomendacijų.