PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Kultūra2023 m. Spalio 30 d. 11:48

Išpaišysiu sau puodelį

Šiauliai

Etaplius.ltŠaltinis: Etaplius.LT


282257

Šiaulių miesto moterų krūties patologijos asociacijos „SALVIA“ moteys dalyvavo nuostabiame meno terapijos užsiėmime. Tai viena iš veiklų, įgyvendinant Šiaulių miesto savivaldybės finansuojamą sveikatinimo projektą „Ištarkime gyvenimui TAIP“.

Kodėl meno terapija? Meno terapija apima keletą sričių. Tai ir dailė, ir muzika, muzika ir šokis, ir t.t. Dailės terapija – tai nereikalaujantis jokio specialaus pasiruošimo, nereikalaujantis mokėjimo piešti, laisvas dalyvavimas dailės kūrybos procese. Užsiėmimo metu tiesiog žaidžiame su dailės priemonėmis ir technikomis, siekiame sukurti ne vertingą darbą, o pažinti, išreikšti save, savo emocijas ar tiosiog mėgautis kūrybiniu procesu. Meno terapija turi ir sveikatinantį poveikį, gali pagerinti sveikatą, savijautą, psichinę ir emocinę būklę, Toms būsenoms sustiprinti, dailės terapijos užsiėmimai turėtų būti ne vienkartiniai, o pastovūs ir stebimi psichologo. Žvelgdamas į piešinius tik patyręs specialistas gali „skaityti“ mūsų darbų simbolių kalbą ir suprasti, kokios mus kamuoja problemos.

Asociacjos narės pasirinko paprastesnę meno terapijos kryptį – puodelių dekoravimą. Šis procesas nereikaluja didelių ivesticijų ir gebėjimų., nereikalauja mūsų darbų vertinimų. Kūrėme tik sau, savo malonumui, saviraiškos atskleidimui. Dalyvės norėjo susikurtį savą, vienintelį ir išskirtinį puodelį. Puodelį mamai, tėčiui, anūkui ar sau, savo sveikatai. Vienos dalyvės anūkėlis dekoravo išskirtinį puodelį sau. Žinoma, tokio neturės niekas, tik jis. Kiekviena norėjo dekoruoti taip, kad juo galėtų gėrėtis, kad geriama iš jo arbata ar kava būtų dar skanesnė.

Mėgautis šiuo meno terapijos procesu, sukurti jaukią šiltą aplinką, atskleiti kūrybines paslaptis, savo puikiais ir nuoširdžiais patarimais mums padėjo meno kūrėjo statusą turinti Irena Gaidamavičienė. Kūrybinis procesas vyko grupėje, skambant muzikai, bendraujant, dalijantis patirtimis. Moterys buvo bendrystėje, atsipalaidavo, išgyveno malonius kūrybinius pojūčius. Piešimas taip užbūrė, kad praradome laiko nuovoką, taip įtraukė, kad net nepastebėjome kaip praėjo valanda, kita.

„Aš taip norėčiau mokėti piešti, bet nemoku..“ arba „aš norėčiau pradėti piešti, bet nežinau nuo ko pradėti...“ – tai dalyvių žodžiai užsiėmimo pradžioje. Tačiau laikui prabėgus, įvyko stebuklas. Stalas buvo nuklotas gražiausiais, originaliausiais meno kūriniais. Visi nuostabūs, vienas už kitą gražesni. Koks džiaugsmas spindėjo visų akyse, kokia emocija, kiek grožio ir gėrio. Negalėjome atsigrožėti savo darbais. Sugrįžo ir mokėjimas, ir pasitikėjimas savimi. Taip norėtųsi dar pakartoti!

Reklama


Foto galerija: