Išmatavo Vilniaus aukštį: mažaaukščių pastatų ateityje galime tikėtis tik keliose vietose

Vienas iš reikšmingų kriterijų renkantis būstą – pastato aukštis, sako vienos iš didžiausių NT plėtros bendrovių „Omberg group“ ekspertai. Analitikai įvertino, kokio aukščio pastatų ateityje galime tikėtis įvairiuose sostinės rajonuose, bei įvardino to priežastis.

„Iš klientų nuolat girdime, kad namo, kuriame jie gyvens, aukštų skaičius yra itin svarbus faktorius renkantis. Tai – natūralu, nes namo dydis ne tik tiesiogiai lemia pačių naujakurių galimybę rinktis norimą aukštą, bet ir kaimynų, automobilių kiekį, infrastruktūros poreikį, rajono estetiką bei daugybę kitų kasdienybę keičiančių aspektų“, – sako „Omberg group“ Plėtros ir inovacijų vadovė Ieva Genevičienė.

Ekspertės teigimu, statinio aukštį lemia ne tik architektūrinė vizija bei plėtotojų idėjos, bet visų pirma – Vilniaus miesto bendrasis planas, nustatantis aiškias plėtros taisykles sostinėje. Todėl bendrasis planas puikiai leidžia įvertinti ir ateityje mieste iškilsiančius statinius.

„Visi gerai žinome ir didžiuojamės tuo, kad Vilniuje turime išskirtinį, įspūdingą Senamiestį. Noras išsaugoti nesugadintą jo vaizdą, tvariai integruoti modernaus miesto plėtrą ir istoriją, o tuo pat metu – užtikrinti sklandų judėjimą žaliame mieste lėmė tai, kad centrinėje Vilniaus dalyje vyrauja žemesni pastatai ir tai, tikėkimės, nesikeis.
Tačiau darnią plėtrą miestas, kaip matome iš bendrojo plano, užtikrinti siekia ne tik centrinėje dalyje: užstatymo tankumas ir statinių aukščiai ir kitur suplanuoti atsižvelgiant į kasdienio gyvenimo poreikius: patogų judėjimą, žaliųjų erdvių pasiekiamumą ir ne per didelį tankumą“, – teigia I. Genevičienė.

Įvertinus miesto bendrąjį planą, matyti, kad jame dominuoja vidutinio aukštingumo reikalavimas – 35 metrai arba maždaug 9 aukštai. Tokio aukščio statinius leidžiama statyti didžiojoje miesto dalyje, ypač – vadinamuosiuose „miegamuosiuose“ rajonuose.

Visgi, pasak ekspertės, itin daug naujakurių, ieškančių ramesnio gyvenimo mieste ir mažesnio kaimynų bei automobilių kiekio, pirmenybę teikia mažaaukštei statybai, tačiau tokių vietų Vilniuje – vos kelios.

3-4 aukštų pastatai – reti

„Turbūt daugiausiai žemų, 3-4 aukštų pastatų rasime Žvėryne. Čia, ypač arčiau upės, vyrauja itin griežti reikalavimai statinių aukščiui: 15-16, daugiausiai – 21 metras. 16 metrų – tai iki keturių aukštų pastatas, o būtent tokių itin dažnai dairosi komforto ieškantys vilniečiai“, – sako „Omberg group“ atstovė.

Dar vienas rajonas, kuriame galima rasti didesnę teritoriją, skirtą mažaaukštei statybai, yra Pilaitė.

„Anksčiau statytose Pilaitės dalyse vyrauja Vilniui būdingas 35 metrų vidurkis, joje netrūksta ir 9 aukštų daugiabučių. Tačiau naujai plėtojama erdvė, kurioje ir mes šiuo metu pradedame jau III-iojo „Vyšnių“ gyvenvietės etapo statybas, yra suplanuota kitaip: čia užtikrinamas mažesnis gyventojų tankumas ir itin daug dėmesio skiriama gamtai, žaliosioms erdvėms. Tad ir mes čia kuriame erdvų ir visiems atvirą parką, aktyvaus laisvalaikio erdvę“, – teigia I. Genevičienė.

16 metrų leistiną aukščio ribą taip pat galima rasti Justiniškių rajono dalyje, esančioje netoli Buivydiškių tvenkinio, Bajorų rajone, Vilkpėdėje, nedidelėje Fabijoniškių dalyje bei Gineitiškėse. Šiose erdvėse, ekspertės teigimu, ateityje gali iškilti mažaaukščiai pastatai.

„Vilniaus gyventojų skaičius nuolat auga, miestas plečiasi, todėl mažaaukščių pastatų statyti visur negali sau leisti nei miestas, nei verslas. To daryti neleidžia ir brangstanti žemė bei patogiam gyvenimui būtina pilnavertė infrastruktūra, kurią užtikrinti gali tik didesnis gyventojų tankumas.

Vis dėlto dalies naujakurių noras gyventi mažaaukščiuose namuose – labai suprantamas. Tyrimai rodo, kad juose kuriasi kur kas tvirtesnės kaimynų bendruomenės, yra daugiau ramybės, tylos ir asmeninės erdvės“, – sako „Omberg group“ atstovė.

Kontrastas mažaaukščiams – urbanistinės kalvos

Aukštų, pasaulio didmiesčiams būdingų statinių Vilniuje taip pat galima rasti mažai kur - tik dviejose miesto vietose: dešiniajame Neries krante centrinėje miesto dalyje ir Viršuliškėse.

„Šiose vietose suprojektuotos urbanistinės kalvos – aukštais statiniais formuojamas kalvos formos reljefas. Pasaulyje tokios vietos dažnai tampa miesto verslo centrais, panašiai yra ir Vilniuje, prie Neries. Čia didžiausias leistinas aukštis – net 130 metrų, jį beveik siekia aukščiausias Vilniuje „Europos“ pastatas, apsuptas kitų verslo centrų bei gyvenamųjų daugiabučių.

Viršuliškėse urbanistinę kalvą sudaro Spaudos rūmai, mūsų neseniai baigti statyti „Skylum“ dangoraižiai ir kiti modernūs daugiaaukščiai gyvenamieji ir verslo pastatai. Aukščio riba čia – kiek mažesnė, 80 metrų”, – sako I. Genevičienė.

Ekspertė neatmeta, kad, miestui ir toliau augant bei tankėjant, tolimoje ateityje aukštuminiams pastatams skirtų erdvių gali padaugėti, tačiau šiuo metu galiojančiame miesto plane jos kol kas nenumatytos.