Išmaniosios technologijos jau ir Marijampolės kapinėse

Vykdydamas Žmonių palaikų laidojimo įstatymo pataisas, kuriomis vadovaujantis buvo reikalaujama iki šių metų sausio 1 d. inventorizuoti visas kapines, Marijampolės savivaldybės Aplinkos valdymo skyrius suregistravo visas kapines mieste ir savivaldybės seniūnijose, pažymint kapinių pavadinimą, plotą, statusą. Negana to imtasi ir inventorizuoti kapavietes.

Kapinių inventorizacija atlikta visoje šalyje

„Vieno žmogaus mirtis – tragedija, šimtų žmonių mirtys – statistika“, – sako Marijampolės savivaldybės Aplinkos valdymo skyriaus vyriausiasis specialistas Paulius Čeponas, pateikdamas kruopščiai surinktus skaičius:

– Lietuvoje yra apie 8 tūkstančiai kapinių (su senkapiais), jų plotas – apie 6300 hektarų. Iš jų riboto laidojimo (kai neatsiranda naujų kapaviečių) ir veikiančių – apie trys tūkstančiai.

Marijampolės savivaldybėje yra 83 kapinės, kurios užima 57 hektarus. Iš jų 55 neveikiančios, 19 veikiančių ir 9 riboto laidojimo.

Marijampolėje yra ketverios neveikiančios (daugiausia tai žydų laidojimo vietos) ir trejos veikiančios kapinės: senosios, P. Armino g., yra riboto laidojimo ir dvejos veikiančios, dešinėje ir kairėje Tyliosios g. pusėse.

Pastarųjų metų statistika: 2014 m. Marijampolės savivaldybėje palaidoti 757, mieste – 529 žmonės, 2015 m. atitinkamai 747 ir 523, 2016 m. – 717 ir 518.

Į kompiuterinę sistemą suvestos visos naujųjų kapinių kapavietės

Siekdami dar didesnio aiškumo Aplinkos valdymo skyriaus darbuotojai ėmėsi inventorizuoti ir kapavietes.

Idėja sukurti kapaviečių inventorizacijos sistemą kilo skyriaus vyriausiajam specialistui P. Čeponui, ją įgyvendinti padėjo UAB „Hnit-Baltic“, geografinių informacinių sistemų (GIS) lyderė Baltijos šalyse, įkūrusi ir www.maps.lt puslapį.

Praėjusį savaitgalį Vilniuje vykusioje Lietuvos Esri vartotojų konferencijoje, kurioje dalyvavo keliasdešimt pranešėjų ir keli šimtai dalyvių, marijampoliečiai pristatė pilotinį Marijampolės savivaldybės ir UAB „Hnit-Baltic“ projektą.

– Susidomėjimas buvo didžiulis ir konferencijos metu, ir po jos, – sako P. Čeponas. – Kai prieš metus buvau užsiminęs apie GIS panaudojimą kapaviečių inventorizavimui, daug kas tik šyptelėjo, netikėdami, kad tai įmanoma. Dabar buvo visai kitokia reakcija. Kadangi esame idėjos autoriai, mūsų savivaldybei šio projekto įgyvendinimas nieko nekainuoja, o visus darbus atliekame savo jėgomis, – pabrėžia idėjos autorius.

Žemėlapyje matosi net kapo gėlės

Lig šiol kapavietės buvo registruojamos žurnaluose, ranka buvo vedamos kapinių inventorizacijos bylos. Nežinant kvartalo ir kapo numerio sunku buvo surasti ieškomą kapą. Kaip buvo sakiusi buvusi ilgametė kapinių vedėja Nijolė Bražinskienė, sąsiuvinį su sužymėtomis kapavietėmis ji visada turėjo nešiotis su savimi, kad bet kada galėtų pasakyti, kur yra ieškomas kapas ar kurioje vietoje artimieji gali rinktis vietą naujam.

Naujosiose kapinėse laidoti pradėta 1976-aisiais, nuo tada tvarkoma ir registracija. Registracijos žurnalas palaidotųjų senosiose Marijampolės kapinėse pradėtas rašyti tik nuo 1966 metų. Iki tol kapines tvarkė bažnyčia ir mirusiuosius registravo bažnytinėse knygose.

2015 m. pavasarį „Hnit-Baltic“ specialiu dronu nufotografavo kapines. Nuotraukose aiškiai matyti kiekvienas kapas, paminklai, netgi augančios gėlės. Visus metus kapinėse darbuotojai pildė šį žemėlapį, užrašinėjo, tikslino kiekvieno kapo duomenis. Juos kruopščiai į sistemą suvedė savivaldybės Aplinkos skyriaus vyriausioji specialistė Violeta Sagaitienė. Žemėlapyje skirtingomis spalvomis pažymėti kapai, kur yra palaidoti palaikai ir kuris plotelis tuščias. Atskira spalva pažymėti apleisti kapai.

Konkrečios datos – gimimo ir mirties metai, mėnuo, diena – trejų metų senumo, visų ankstesnių kapų nurodyti tik gimimo ir mirties metai. Senesni duomenys bus atnaujinami remiantis senosiomis knygomis.

Naujosiose Marijampolės kapinėse, abipus Tyliosios g., inventorizuotos visos kapavietės. Iš viso čia yra 7100 kapaviečių, palaidota per 11350 asmenų.

Registruojant taip pat pažymima, kaip palaikai palaidoti. Kasmet vis daugėja urnų.Naujosiose miesto kapinėse jau palaidoti 158 kremuoti palaikai. Iš viso miesto naujosiose, senosiose ir kaimiškų seniūnijų kapinėse urnų 2014 m. buvo 37, 2015 m. – 43, 2016 m. – 84, šiemet – 50.

Surasti kapą padės išmanioji programėlė

Dabar ieškomą kapą surasti galima į sistemą įvedus vien mirusiojo gimimo ir mirties datas arba tik pavardę ar vien vardą. Pavyzdžiui, mirusių Kazių naujausiose kapinėse įregistruota 105. Atsivertus puslapį matyti ir visų pavardės, gimimo, mirties datos, kurios padės surasti ieškomo konkretaus žmogaus kapo vietą.

Deja, pastaraisiais dešimtmečiais vis daugėja apleistų, neprižiūrimų kapų, kuriuos taip pat stengiamasi inventorizuoti. Jeigu kapas sunykęs ir identifikuoti jo nepavyksta, ieškoma pagal atsakingus už kapavietę žmones, kurie buvo įregistruoti knygose. Kai jų taip pat jau nebėra tarp gyvųjų, ieškoma, kas atsakingas už jų kapo priežiūrą ir t. t. Taip bandoma surasti bent kokių duomenų apie nežinomą kapavietę.

Artimiausiu laiku ieškomą kapavietę bus galima surasti išmaniuoju telefonu – nufotografavus QR (greito atsakymo) kodą ir įrašius ieškomo žmogaus pavardę bus nurodomas jo kapas.

Inventorizuojamos ir senųjų kapinių kapavietės

Baigus inventorizuoti veikiančias naująsias miesto kapines, imtasi senųjų kapinių inventorizacijos. Šios kapinėse yra riboto laidojimo, laisvų vietų jose jau seniai nebelikę, todėl žmonės vis dažniau glaudžiasi prie seniai palaidoto giminaičio, tačiau tai daryti galima tik praėjus kapo ramybės periodui – 25 metams.

– Senosiose kapinėse žmonės artimųjų kapus atsirinkinėjo pagal medžius, artimesnius žymesnius paminklus., tačiau laikui bėgant ir paminklai tapo ne tokie išskirtiniai, ir medžių kasmet vis mažiau. Tad surasti ieškomą kapą labai sunku, o kartais ir neįmanoma. Vykstanti senųjų kapaviečių inventorizacija palengvins paieškas, – pastebi P. Čeponas, vildamasis, kad šis darbas bus atliktas per pusmetį. Apie čia palaidotus žymius žmones bus pateikta platesnė informacija.

Marija BURBIENĖ