Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Zenonas RipinskisŠaltinis: Etaplius.lt
Pasirodė šešių Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos Edukologijos instituto mokslininkių – doc. dr. Linos Miltenienės, doc. dr. Irenos Kaffemanienės, doc. dr. Ritos Melienės, dr. Daivos Kairienės, doc. dr. Renatos Geležinienės, dr. Laimos Tomėnienės – monografija „Specialusis ugdymas ir jo transformacijos įtraukiojo švietimo kontekste“. Ši didelės apimties (687 p.) monografija leidybai buvo parengta dar praėjusių metų rudenį, tačiau dėl objektyvių priežasčių pasirodė tik šių metų pradžioje.
Monografijos autorių kolektyvas, turintis ilgametę patirtį specialiojo ugdymo srityje, savo tyrimuose detaliai išnagrinėjo asmenų, turinčių negalią ugdymo kaitos tendencijas ir ugdymo kokybę, išanalizavo požiūrio į negalią kaitą, tarptautinės ir nacionalinės politikos pokyčius, SUP turinčių mokinių ugdymo segreguoto tipo institucijose probleminius klausimus, ištyrinėjo socioedukacinius ugdymo specialiosiose mokyklose veiksnius, specialiosios mokyklos vaidmenį įtraukiojo švietimo sistemoje, galimus SUP turinčių mokinių deinstitucionalizacijos procesus.
Monografijoje pateikiami atsakymai į probleminius klausimus: kokios yra teorinės ir socialinės-politinės asmenų, turinčių negalią, ugdymo tendencijos pasaulyje, kaip ir kodėl keitėsi specialusis ugdymas Lietuvoje, kokia dabartinės mokyklos specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams demografinė-statistinė ir kokybinė charakteristika, kaip specialiųjų mokyklų mokiniai, jų tėvai, pedagogai, būsimieji pedagogai, mokyklų vadovai apibūdina ir interpretuoja specialiųjų ugdymosi poreikių tenkinimą, ugdymo ir švietimo pagalbą mokyklose, skirtose specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams, kokios galimos tolesnės mokyklų, skirtų specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams, raidos perspektyvos įtraukiojo švietimo kontekste.
Monografiją sudaro keturi skyriai – „Tarptautinis asmenų, turinčių negalią, ugdymo diskursas“, „Nuo specialiojo ugdymo prie specialiųjų ugdymosi poreikių tenkinimo ir individualaus pripažinimo Lietuvoje“, „Specialiojo ugdymosi ypatumai mokyklose, skirtose mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių“ ir „Asmenų, turinčių negalią, ugdymosi perspektyvos“.
Viena iš monografijos autorių doc. dr. Irena Kaffemanienė sako, jog monografijos tematika yra labai aktuali, nes socialinės atskirties mažinimas ir įtraukiojo ugdymo plėtra yra vieni iš svarbiausių ateities švietimo uždavinių. „Prieš keletą metų vykdėme LR Švietimo ir mokslo ministerijos ir tuomet dar veikusio Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centro užsakomąjį tyrimą „Ugdymo ir švietimo pagalbos kokybė specialiosiose mokyklose ir specialiojo ugdymo centruose“ dėl specialiųjų mokyklų tolesnės veiklos. Mūsų uždavinys buvo ištirti, kokia yra švietimo pagalbos situacija specialiosiose mokyklose, koks jose dirbančių pedagogų, ugdytinių ir jų tėvų požiūris į ugdymo procesą, mokyklų darbo kokybę ir kt. Pateikę išsamią ataskaitą pamatėme, jog būtina praplėsti tyrimus ir jų pagrindu parengti monografiją. Taigi ši monografija ne vienerių metų visos komandos darbo rezultatas“, – sako doc dr. I. Kaffemanienė.
Mokslininkės, rengusios monografiją, apibendrino atliktų tyrimų duomenis, apžvelgė galimas asmenų, turinčių negalią ugdymosi perspektyvas. Jų nuomone, į įtraukios mokyklos kūrimą ir specialiąją mokyklą negalima žiūrėti iš vieno taško – kaip keisti specilaiąją mokyklą ir mažinti mokinių, besiugdančių tokio tipo įstaigose skaičių. Anot autorių, tiek specialioji, tiek bendrojo ugdymo mokykla yra tos pačios sistemos dalys, ieškančios geriausių kelių ir būdų sukurti sąlygas mokiniams augti, bręsti, visavertiškai ugdytis. Savo ruožtu bendrojo ugdymo mokyklos raida link įtraukiojo ugdymo reikalauja iš esmės peržiūrėti mokyklos vertybes, keisti fizinę ir psichologinę ugdymosi aplinką ir ugdymo turinį. Autorių nuomone, besimokančiojo asmens poreikių, susijusių su negalia, supratimas ir tenkinimas priklauso nuo to, kokia yra negalia. Tai, kad įtraukusis ugdymas duoda tokius pat arba geresnius kai kurių ar daugelio mokinių mokymosi rezultatus, nėra įtikinamas įrodymas, kad tai yra geriausia kiekvienam.
VU Šiaulių akademijos mokslininkės, parengusios monografiją „„Specialusis ugdymas ir jo transformacijos įtraukiojo švietimo kontekste“, mano, jog ji bus įdomi ir vertinga ne tik akademinei bendruomenei ar švietimo politikos formuotojams, bet ir plačiajai visuomenei.