Išlaidų gynybai siejimas su partijų finansavimu premjerui netrukdo

Premjeras Saulius Skvernelis nebandė atsiriboti nuo valdančiųjų bandymo partijų finansavimo didinimą susieti su išlaidų gynybai didinimu.

Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nariui Mykolui Majauskui pasiteiravus, kaip dėl Lietuvos valstiečių ir žaliųjų (LŽVS) atstovės Agnės Širinskienės pasiūlymo leisti Vyriausybei papildomai skolintis ne tik gynybai, bet ir partijų finansavimui balsavo premjeras, S. Skvernelis aiškaus atsakymo vengė.

„Tai yra techniniai dalykai ir, norint priimti bet kokį sprendimą, jei dar šiemet norima turėti papildomą finansavimą, tai tik toks būdas yra galimas. Kadangi pataisa buvo registruota Seimo narės, Vyriausybė bendru sutarimu pritarė šitai pataisai, kaip ir pataisai dėl NATO“, - sakė ministras pirmininkas.

ELTA primena, kad ketvirtadienį Seimo valdantieji lėšas papildomam partijų finansavimui bandė slėpti po įstatymu, skirtu papildomai skolintis gynybai.

Prieš balsavimą dėl Vyriausybės siūlymo papildomai skolintis, norint užtikrinti, kad Lietuva vykdytų įsipareigojimą gynybai skirti 2 proc. BVP, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė A. Širinskienė pasiūlė prie to paties įstatymo projekto pridėti siūlymą, kuris leistų papildomai skolintis, norint „užtikrinti teisėtą partijų finansavimą iš valstybės biudžeto, jei toks poreikis atsirastų“.

Tai reikštų, kad, patvirtinus įstatymo projektą, kuriuo keičiamas partijų finansavimo modelis, Vyriausybė galėtų lėšas, skirtas valdančiajai daugumai priklausančiai Lietuvos socialdemokratų darbo partijai (LSDDP), skolintis.

„Kalbėjome apie poreikį NATO įsipareigojimams. Dabar staiga atsirado pasiūlymas reikiamą finansavimą ir partijoms skirti“, - pastebėjo Seimo konservatorius M. Majauskas.

Nepatenkintas liko ir LŽVS atstovas Vytautas Bakas, raginęs balsuoti už tokį pasiūlymą. „Sudėtinga situacija - panašu tampame vienos iš čia esančių partijų įkaitais. Pakilkime virš partijų interesų ir vidinių problemų. Pažiūrėkime į įstatymo projektą, susijusį su svarbiausiais dalykais - gynyba, visuomenės saugumu“, - sakė V. Bakas. Politikas teigė, kad patyrę Seimo nariai rado niekšingą būdą išspręsti savo finansavimo problemas.

TS-LKD frakcijos atstovė Ingrida Šimonytė kreipėsi į finansų ministrą Vilių Šapoką jam primindama, kad skolinti galima tik išskirtiniais atvejais, tuo tarpu kitos išlaidos turi būti numatytos asignavimuose.

„O dabar mes nepriėmėme jokio įstatymo dėl to, kad reikia kažkaip kitaip finansuoti partijas, tačiau tiksliname biudžeto projektą, kad jeigu ką, tai galės finansų ministras pasiskolinti kažkokioms išlaidoms. Tai neskaidru ir niekinga“, - piktinosi I. Šimonytė.

Opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) atstovas Algirdas Sysas kaltino valdančiuosius pastačius visą Seimą į nepatogią padėtį, mat gretinant partijų finansavimą su gynybos finansavimu, balsuodami prieš, Seimo nariai balsuotų prieš gynybos finansavimą.

„Tai yra akivaizdus politinės korupcijos atvejis - nepraėjo (įstatymas - ELTA) vienokiu būdu, perskirstant, tai dabar siūloma tai įtvirtinti biudžete, kad kitu būdu būtų galima. Tai jūs mus pastatote prieš faktą, kad negalime dėl viso balsuoti“, - aiškino A. Sysas.

Balsavimas dėl pasiūlymo buvo atidėtas, nes balsavimui užsiregistravo tik 63 Seimo nariai - norint priimti įstatymo projektą, reikalingas bent 71 parlamentaro dalyvavimas. Už tokį pasiūlymą balsavo 62 parlamentarai, o 1 - susilaikė.

ELTA primena, kad Krašto apsaugos ministerija (KAM) siūlė dėl greičiau nei prognozuota augančios šalies ekonomikos gynybai skiriamam BVP nuošimčiui nukritus žemiau 2 proc. ribos, skirtumą padengti skolintomis lėšomis.

ELTA