Iškilmingai paminėtas Šilalės garbės piliečio Albino Kentros jubiliejus

Šilalė

Reporteris IngaŠaltinis: Etaplius.lt

78288

Kovo 29 d., penktadienį, legendinei asmenybei, Lietuvos partizanui, Šilalės garbės piliečiui, Albinui Kentrai sukako 90 metų. Iškilmingas jubiliejus paminėtas Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto V. Krėvės auditorijoje.

Pasveikinti Šilalės garbės piliečio atvyko daugybė svečių, tarp jų ir delegacija iš Šilalės: Šilalės rajono savivaldybės meras Jonas Gudauskas, Administracijos direktoriaus pavaduotoja Vera Macienė, Tarybos narės Loreta Kalnikaitė ir Teresė Ūksienė, Antanas Rašinksas. Minėjime taip pat dalyvavo Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis, Panevėžio vyskupas emeritas Jonas Kauneckas, etnologė Veronika Povilionienė, Sąjūdžio bendražygiai, žemiečiai iš Šilalės, Vilniaus forumo atstovai, Vilniaus universiteto bendruomenė, buvę kolegos ir studentai, dailininkai, tremtinių, politinių kalinių, šaulių, laisvės gynėjų atstovai, tarptautiniai partneriai, istorikai, lietuvių kalbos ir literatūros mokslininkai, paveldo apsaugos specialistai ir daug kitų žmonių, su kuriais A. Kentra bendravo per ilgus gyvenimo metus. Jubiliejiniame vakare apie Albino Kentros šeimą pranešimą susirinkusiems skaitė L. Kalnikaitė.

A. Kentra gimė 1929 m. kovo 29 d. Šilalės valsčiuje, Gūbrių kaime. Čia lankė mokyklą. Nuo 1944 m. balandžio m. Lietuvos partizanų Rūtenio būrio partizanas – Aušra. 1946 m. suimtas, nuteistas Sovietų Sąjungos karo tribunolo, kalėjo Šilutės ir Vilniaus kalėjimuose, o nuo 1949 m. – Spasko lageryje.

1954 m. grįžo į Lietuvą, iškreipta pavarde Klentva. Kaune baigė keturias gimnazijos klases per vienus metus. Dėl iškreiptos pavardės 1955–1960 m., galėjo studijuoti Vilniaus universitete anglų kalbą ir literatūrą. Baigęs universitetą, 1960–1962 m. mokė anglų kalbos Laurų 8-metėje (Vilniaus r.) mokykloje ir vokiečių kalbos Nemenčinės (Vilniaus r.) vidurinėje mokykloje. 1962 m. įstojo į Leningrado (Sankt Peterburgo) universiteto aukštųjų mokyklų dėstytojams įsteigtus aukštuosius pedagoginius kursus (dviejų metų studijas). Po jų galėjo rinktis bet kurią aukštąją mokyklą Sovietų Sąjungoje. Pasirinko Vilniaus universitetą.

1965–1991 m. – Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto anglų kalbos vyr. dėstytojas. Įkūrė užsienio kalbų audiovizualinį centrą, kad studentai išmoktų šnekamosios anglų kalbos ir suprastų laisvojo pasaulio radijo laidas. Taip buvo pralaužta skylė Sovietų Sąjungos geležinės uždangos informacijos srityje. Demokratinių valstybių radijo laidos lietuvių ir rusų kalbomis buvo blokuojamos visoje Sovietų Sąjungoje, o buvusių II pasaulinio karo sąjungininkių transliacijos anglų ir kitomis kalbomis negalėjo būti trukdomoss. Taip Lietuvos partizanų pasipriešinimą okupantams Albinas Kentra pakeitė neginkluota kultūrine tautos išlaisvinimo kova.

Nuo 1965 m. pradėjo filmuoti svarbius Vilniaus universiteto įvykius. „Mano archyve yra ne vieno dešimtmečio Vilniaus universiteto istorija, įskaitant visą pasirengimą 400 metų jubiliejui, kuris buvo minimas 1979 metais. Tam skirtų renginių filmuota medžiaga yra 16 milimetrų kino juostoje, kuri dar nė karto nebuvo leista per kino projektorių. Esu sukaupęs didžiulį universiteto studentų kultūrinio gyvenimo archyvą bei daugybę svarbių žinomų Lietuvos ir užsienio mokslininkų pranešimų įrašų“, – viename interviu sakė Vilniaus metraštininkas.

Prasidėjus Sąjūdžiui, A. Kentra fiksavo svarbiausius Lietuvos istorinius įvykius. Parengė 1991-ųjų metų sausio įvykių vaizdo reportažus daugelio kraštų televizijoms. Spaudos rūmų ir kitus puolimus pasaulis pamatė tą pačią parą. 1994–1996 m. rėmė čečėnų tautos laisvės kovą. Jo archyve įamžinta gausybė renginių Vilniuje, žymių Lietuvos žmonių. A. Kentra sustabdė Vilniaus universiteto perkėlimą iš Senamiesčio į Saulėtekį, organizuodamas universiteto rūmų puošybą. Jo iniciatyva centrinių rūmų ansamblis buvo papuoštas gobelenais, freskomis, mozaikomis tautine bei istorine tematika. Idėją įgyvendinti padėjo žymūs menininkai: Stasys Eidrigevičius, Rimtautas Gibavičius, Šarūnas Šimulynas, Antanas Kmieliauskas, Petras Repšys, Ramutė Jasudytė, Vytautas Valius, Stanislovas Kuzma ir kt.

1989 m. kartu su Vytautu Milvydu įsteigė Lietuvos laisvės kovų – „Miško brolių“ – draugiją. Draugijos išsirūpintomis lėšomis atkūrė ir suremontavo istorinį pastatą Vilniaus centre. Seimo parlamentinė komisija suteikė Albinui Kentrai 2008 metų kalbos premiją „Už atkūrimą iš griuvėsių Vilniuje, Labdarių g. 10/9, pastato, iš kurio 1919 metais susirinkę savanoriai išėjo ginti Lietuvos nepriklausomybės; iniciatyvinės veiklos, trukusios daugiau kaip 15 metų, rezultatas – Lietuvos paveldo objektas, pritaikytas istorijos ir kultūros veiklai“.

Primename, kad 2013 m. A. Kentrai, Lietuvos istorijos naujausiųsiųjų laikų metraštininkui, unikalaus archyvo kūrėjui, filologui, politiniam kaliniui, Nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo įvykių dalyviui ir liudininkui, Vilniaus universiteto tautinės savasties puoselėtojui, „Miško brolių“ draugijos pirmininkui už Pokario rezistencijos įvykių bei dvasios pristatymą Lietuvos ir užsienio svečiams suteiktas Šilalės garbės piliečio vardas.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt