Įsigalios tautinėms mažumoms skirtas naujas įstatymas: „užlopyta” 15 metų buvusi teisinė spraga

Lietuva

Jadvyga BieliavskaŠaltinis: ELTA.LT

Nuo 2025 metų sausio 1 d. įsigalios naujas, kadenciją baigusio Seimo priimtas, tautinėms mažumoms skirtas įstatymas, sistemiškai sprendžiantis su tautinių mažumų teisėmis ir pareigomis susijusius klausimus.

Politinę areną jau palikusiems parlamentarams po ilgų diskusijų pavyko šių metų lapkričio 7 d. užpildyti nuo 2010 metų buvusią teisinę spragą ir priimti naujos redakcijos Tautinių mažumų įstatymą.

Įstatyme apibrėžta tautinės mažumos sąvoka, tautinių mažumų kalbų vartojimas, švietimas, teisė puoselėti ir plėtoti kultūrą, tradicijas ir papročius.

Dokumente numatyta, kad kiekvienas tautinei mažumai priklausantis asmuo turi teisę laisvai ir nevaržomai, privačiai ir viešai, žodžiu ir raštu vartoti savo kalbą.

Naujame dokumente įtvirtinta, kad niekas negali būti verčiamas įrodinėti savo priklausomybės tautinei mažumai, viešai jos atskleisti ar atsisakyti savo priklausomybės tautinei mažumai.

Įstatymas suteikia teisę tautinėms mažumoms mokytis tautinės mažumos kalba arba tautinės mažumos kalbos bendrojo ugdymo ir neformaliojo švietimo mokyklose.

Naujame dokumente kalbama ir apie tautinių mažumų pilietinių ir politinių teisių ir laisvių įgyvendinimą. Įstatymas suteikia joms teisę vienytis į organizacijas, steigti asociacijas, politines organizacijas.

Taip pat numatytas Tautinių mažumų tarybos sudarymas. Tai bus kolegiali patariamoji visuomeniniais pagrindais veikianti institucija, į kurios sudėtį bus įtraukti tautines mažumas vienijančių organizacijų, nevyriausybinių organizacijų atstovai.

Įsigaliosiančiame įstatyme atkreiptas dėmesys ir į istorines tautines mažumas, kurios „yra nykstančios ir neturi savo istorinės tėvynės“. Istorinės tautinės mažumos, anot dokumento, turi teisę išlikti ir išsaugoti savo kultūrą, tradicijas, papročius ir kalbą.

Nors kai kurie politikai Tautinių mažumų įstatymo priėmimą vadino istoriniu įvykiu, nusivylimo dėl jo turinio neslėpė Lietuvos lenkų rinkimų akcijai-Krikščioniškų šeimų sąjungai (LLRA-KŠS) atstovaujanti Seimo narė Rita Tamašunienė. Ji apgailestavo, kad Seimas priėmė, jos vertinimu, tuščią ir nieko nesprendžiantį įstatymą.

Politikė yra sakiusi, kad ateityje Seimas turės tobulinti šį įstatymą taip, kad jis atitiktų tautinių mažumų lūkesčius. Į naują Seimą perrinkta šiuo metu opozicinės Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos seniūno pavaduotoja R. Tamašunienė yra pažadėjusi, kad po pusmečio tikrai atsiras šio įstatymo pataisos.

Kaip primena ELTA, šių metų lapkričio 7 d. už buvusios Teisingumo ministrės parlamentarės Ewelinos Dobrowolskos inicijuotą Tautinių mažumų įstatymą balsavo 67 Seimo nariai, niekas nebuvo prieš, 4 parlamentarai susilaikė.

Nuo 2010 m. neteko galios 1989 m. lapkričio 23 d. priimtas ir Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo 1991 m. sausio 29 d. papildytas ir pakeistas Tautinių mažumų įstatymas.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt