Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Etaplius.LTŠaltinis: Pranešimas spaudai
Organizatorių žiniomis, pusryčiai jau surengti Biržų r., Kėdainių r., Prienų r., Šilutės r., Mažeikių r., Panevėžio r. savivaldybėse, pavienių gyventojų ar bendruomenių iniciatyva – Radviliškyje, Šakių r. Gerdžiūnų bendruomenėje, Kėdainių suaugusiųjų ir jaunimo mokymo centre ir t. t. Prie iniciatyvos artimiausiu metu prisijungti ketina ir Alytaus, Ignalinos, Šiaulių, Joniškio bei Vilniaus miesto ir rajono gyventojai, verslai, organizacijos, bendruomenės ir institucijos.
Vienus pirmųjų pusryčių surengusios Kėdainių rajono savivaldybės mero Valentino Tamulio teigimu, jungtis prie iniciatyvos ir organizuoti susitikimą su šiame rajone gyvenančiomis karo pabėgėlėmis, paskatino noras asmeniškai išgirsti, kaip joms sekasi įsilieti į miesto bendruomenę.
„Pusryčių metu karo pabėgėlės vienbalsiai pasakė – reikėjo daug laiko, kad pavyktų apsiprasti su mintimi, jog gyvenimą teks gyventi toli nuo namų ir pradėti jį iš naujo. Laimei, visos mūsų kalbintos moterys jau spėjo apsiprasti, lanko lietuvių kalbos kursus ir įsilieja į bendruomenę – po atviro ir nuoširdaus mūsų pokalbio jos išskubėjo į šokių repeticiją“, – sako meras.
Šakių r. Gerdžiūnų bendruomenės atstovė Loreta Balsienė pasakoja, kad prisidėti prie iniciatyvos paskatino jos esminis tikslas – inicijuoti, užmegzti taip reikalingą ir naudingą bendravimą.
„Norisi suteikti aplinkui gyvenantiems žmonėms daugiau informacijos apie tai, kad greta mūsų gyvena ukrainiečiai, kurie jie yra puikūs žmonės, ir pakviesti vieniems kitus pažinti. Žinau, kad ukrainiečiai susiduria su įvairiais sunkumais, tad norisi padėti juos spręsti kartu, – sako L. Balsienė. – Beje, karo pradžioje aš pati ukrainiečiams nuomojau būstą – išsikrausčiau ir užleidau savo butą. Tik sužinojusi, kad galime apgyvendinti, nieko negalvodama tai padariau, nes žinojau, kaip mums, lietuviams, buvo sunku atgauti savo nepriklausomybę.“
Prie iniciatyvos prisijungė ir žinomi šalies žmonės, viena jų – dainininkė ir nuomonės formuotoja Liepa Mondeikaitė. Jos teigimu, nors ukrainiečiai yra viena geriausiai vertinamų užsieniečių grupių Lietuvoje, draugystės ir šilumos jiems nebus per daug, tai paskatino ją prisijungti prie iniciatyvos.
„Labai džiaugiuosi, kad būtent lietuviai yra tie žmonės, kurie suteikė ir vis dar suteikia be galo daug finansinės, humanitarinės, karinės ir moralinės pagalbos. Teko bendrauti su keletu iš Ukrainos atvykusių karo pabėgėlių – jie prisipažįsta, kad mūsų empatija, palaikymas ir bendravimas padėjo nepalūžti pačiomis sunkiausiomis akimirkomis. Be to, bendraudami su mumis jie gali geriau pramokti lietuvių kalba, o tai dar labiau padeda jiems įsilieti į mūsų darbo rinką ir dirbti pagal savo profesiją“, – sako dainininkė.
Tiki dar didesniu aktyvumu
Iniciatyvą pradėjusio Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro (IOM Lietuva), kuris nuolat dirba su ukrainiečiais karo pabėgėliais ir siekia jiems padėti įsikurti Lietuvoje bei sklandžiai integruotis į Lietuvos visuomenę, atstovė Dalia Kedavičienė pažymi, kad pusryčių neabejotinai vyksta daugiau nei matoma organizatorių sukurtoje registracijos formoje.
„Pavyzdžiui, girdėjome apie atvejus, kuomet prie iniciatyvos jungėsi ir jungiasi šeimos – jos žino, kad netoliese gyvena iš Ukrainos atvykę karo pabėgėliai, todėl juos tiesiog pakvietė kartu praleisti laiką, pasikalbėti. Tai yra sveikintina ir toks mūsų iniciatyvos tikslas – paskatinti bendravimą, socialinių ryšių mezgimą, kad daugiau sužinotume apie mus supančius žmones, jų istorijas, atrastume bendrų pomėgių, temų. Džiaugiamės mūsų šalies gyventojų dar kartą parodytų neabejingumu“, – teigia IOM Lietuva Krizių valdymo programos koordinatorė D. Kedavičienė.
Iniciatyvos organizatoriai pažymi, kad apie iniciatyvą bus aktyviai komunikuojama visą lapkričio mėnesį, tačiau Lietuvos gyventojai skatinami neapsiriboti šiuo mėnesiu – tokius susitikimus ir bendravimą verta tęsti ištisus metus.
„Kaip prie to prisidėti? Tiesiog pakvieskite karo pabėgėlį iš Ukrainos, kuris yra jūsų kaimynas, kolega, draugo draugas ar tiesiog nepažįstamas žmogus, pusryčių arba kavos. Jeigu jūsų aplinkoje tokio žmogaus nėra, galite pabandyti jį rasti „Facebook“ grupėse arba per organizacijas, dirbančias su karo pabėgėliais jūsų rajone. Susitikimo metu pasikalbėkite, kaip ukrainiečiams sekasi Lietuvoje, kuo jie gyvena – galbūt ne tik sužinosite šį tą naujo ar atrasite panašumų, bet ir užmegsite artimesnį ryšį“, – reziumuoja pašnekovė.