Išaugo sergamumas ir skarlatina

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Telšių departamento duomenimis šiai dienai Telšių rajone sergamumas skarlatina padidėjo du kartus, lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu. 2018 m. šiai dienai užregistruota 10 skarlatinos susirgimų, o 2017 metais tik - 5 susirgimai.

Pagrindinis infekcijos šaltinis yra streptokokais infekuoti asmenys – ligos pasireiškimo požymių neturintys bakterijų nešiotojai ar sergantieji skarlatina, kurie aplinkiniams pavojingi apie 10 dienų. Streptokokais užsikrečiama per orą su lašeliais nuo kalbančio, kosinčio ar čiaudinčio infekuoto žmogaus. Galima užsikrėsti liečiantis prie žmogaus, kuris turi odos streptokokinę infekciją arba sąlyčio būdu per užkrėstus daiktus nuo sergančios asmens (per rankšluosčius, rūbus, patalynę, žaislus ir kt.). Ant sausų paviršių (ne šeimininko organizme) bakterijos gali išgyventi nuo 3 d. iki 6 mėn. Taip pat galima užsikrėsti ir nuo sveiko žmogaus, kuris yra streptokoko nešiotojas.

Skarlatina – viena iš bakterijų sukeliama infekcinė liga, kuriai būdinga: liga prasideda staiga karščiavimu (iki 40ºC), gerklės, galvos skausmu, pykinimu, kartais vėmimu, apetito stoka, bendru negalavimu. Kartu būna padidėję ir skausmingi kaklo limfmazgiai, patinusios ir paraudusios tonzilės ir žiočių lankai, o ant gomurio ir ant liežuvėlio matomi tamsiai raudonos spalvos taškeliai. Liežuvis būna pasidengęs baltu apnašu, tik kraštai ir galiukas išlieka raudoni, padidėję liežuvio speneliai. Liežuvis atrodo kaip balta braškė. Išnykus apnašui (po 4-5 d.) liežuvis tampa panašus į raudoną braškę. Šis ligos laikotarpis tęsiasi nuo 1 iki 5 d., jis baigiasi prasidėjus būdingam skarlatininiam bėrimui. Pirmiausia išberia po ausimis, krūtinės ir pažastų srityse, o per 24 val. nuo bėrimų pradžios būna išbertas jau ir visas kūnas. Beria smulkiais skaisčiais taškeliais paraudusioje, paburkusioje odoje. Veidas lieka neišbertas, tik būna ryškiai raudonas, o nosies-smakro trikampis – pabalęs (vadinamasis „skarlatininis trikampis“). Išplitus bėrimui oda atrodo kaip nudegusi saulėje, o dėl iškilusių bėrimo elementų ji būna panaši į žąsies odą. Ryškiausi bėrimai būna ten, kur susidaro odos raukšlės: kaklo, pažastų, kirkšnių srityje, pakinklio raukšlėse. Bėrimai laikosi apie savaitę. Po 7-10 d. nuo pirmųjų bėrimų prasideda odos lupimasis. Lupasi rankų, ypač pirštų, liemens ir kojų oda.

Persirgus skarlatina įgyjamas imunitetas, tačiau infekcija galima užsikrėsti ir pakartotinai.

Skiepų nuo skarlatinos nėra, tačiau riziką užsikrėsti ir susirgti skarlatina galima sumažinti laikantis visų atsargumo priemonių.

Tam, kad skarlatiną sukeliančios bakterijos nepatektų į organizmą, rekomenduojama:

dažnai plauti rankas;

neliesti rankomis veido;

nekišti daiktų į burną;

nevalgyti ant žemės nukritusio maisto;

vengti kontakto su ligoniu.

Jeigu šeimos narys serga skarlatina ar kitomis infekcinėmis ligomis, patariama dažnai vėdinti patalpas ir saugoti vaikus nuo artimo kontakto su sergančiuoju. Skarlatina sergantį vaiką rekomenduojama neleisti į ugdymo įstaigą po pasveikimo dar 10-12 dienų.

Kontaktinis asmuo ir pranešimo rengėjas – Laima Balsevičienė, Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė.