Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Pixabay.com nuotr.
Reporteris SkaistėŠaltinis: Etaplius.lt
Arktis šyla itin sparčiai ir mokslininkai nerimauja, kad šis regionas virsta tikra tiksinčia bomba.
Kylant temperatūroms ir tirpstant ledui į aplinką gali pasklisti branduolinės atliekos, nežinomi virusai ir antibiotikams atsparios bakterijos.
Arkties plotas apie 27 mln. km2, iš jų apie 10 mln. km2 sausumos. Ši teritorija yra maždaug milijono metų amžiaus.
Ataskaitą apie galimas liūdnas pasekmes šylančioje Arktyje rašęs jos bendraautorius dr. Arwyn Edwards iš Aberistvito universiteto sakė, kad didelė dalis Arkties lieka nepažįstama.
Arktyje yra įvairių cheminių junginių, atsirandančių dėl natūralių procesų, įvykus incidentams ar dėl tyčinio kaupimosi.
Tirpstantis amžinasis įšalas plačiai buvo vertinamas, kaip šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų šaltinis, kuomet iš milžiniškų Arkties dirvožemio anglies atsargų jos į atmosferą pasklinda anglies dioksido ir metano pavidalu, o taip pat ir sukelia staigius kraštovaizdžio pasikeitimus.
Branduolinės atliekos
Vis dėlto, tyrime nustatyta, kad galimi sunkumai yra kur kas platesnio masto ir mažiau suprantami — gali atsirasti branduolinių atliekų ir radiacijos, nežinomų virusų ir kitų susirūpinimą keliančių cheminių medžiagų.
Tarp 1955 ir 1990 metų Sovietų Sąjunga atmosferoje ir netoli vandenyno paviršiaus Naujosios Žemės salyne, netoli šiaurės vakarinės Rusijos krantų, atliko 130 branduolinio ginklo bandymų.
Testų metu buvo panaudoti 224 atskirti sprogstamieji įrenginiai, išskyrę apie 265 megatonas branduolinės energijos, o daugiau nei 100 nebeeksplatuojamų branduolinių povandeninių laivų buvo nuskandinti netoliese esančiose Karos ir Barenco jūrose.
Nepaisant Rusijos vyriausybės pradėto strateginio apsivalymo plano, apžvalgoje pastebima, kad regione nustatyti aukšti radioaktyvių medžiagų, cezio ir plutonio, kiekiai tarp povandeninių nuosėdų, augmenijos ir ledo sluoksnių.
Jungtinių Amerikos Valstijų „Camp Century“ branduoline energija varomas poledinis tyrimų centras Grenlandijoje taip pat sukūrė didelius kiekius branduolinių ir dyzelinių atliekų.
Nutraukus eksploataciją 1967 metais, atliekos buvo paliktos besikaupiančiame lede, kuriam kyla ilgalaikė grėsmė dėl Grenlandijos ledo sluoksnio pasikeitimų.
1968 metais, toje pačioje šalyje, sudužus „Thule“ bombonešiui ant Grenlandijos ledyno taip pat buvo išsklaidytas didžiulis plutonio kiekis.
Bakterijos
Gilus, daugiau nei trijų metrų, amžinasis įšalas yra viena iš kelių aplinkų Žemėje, kuri nebuvo veikiama moderniųjų antibiotikų.
Nustatyta, kad daugiau nei 100 įvairių mikroorganizmų giliame Sibiro amžinajame įšale yra atsparūs antibiotikams ir tirpstant amžinajam įšalui yra galimybė jiems susimaišyti su tirpsmo vandeniu ir sukurti naujas, antibiotikams atsparias egzistuojančių bakterijų padermes.
Ten, kur amžinojo įšalo sluoksniai atsiskleidžia staiga ir bet kaip, tai padidina galimybę išleisti kelių metų rūšis vienu metu.
O kur dar iškastinis kuras
Ištisus dešimtmečius Arktyje trukusi natūralių metalų telkinių, įskaitant arseną, gyvsidabrį ir nikelį, kasyba sukėlė didžiulę taršą atliekomis dešimčių milijonų hektarų teritorijoje, skelbiama ataskaitoje.
Didelės teršalų ir cheminių medžiagų koncentracijos, anksčiau kauptos amžinajame įšale, jam tirpstant gali būt išskirtos atgal į atmosferą, o padidėję vandens srautai reiškia, kad jie gali plačiai pasklisti, pakenkti gyvūnų ir paukščių rūšims, o taip pat patekti į žmonių mitybos grandines.
Ataskaitoje teigiama, kad nepaisant šių atradimų, tai vis dar yra menkai suprantama ir iš esmės neapskaičiuota sritis, ir kad norint geriau suprasti riziką yra gyvybiškai svarbu regione atlikti tolesnius išsamius tyrimus.
Ir nesuklyskite manydami, kad tai, kas nutinka Arktyje, ten ir pasilieka. Anaiptol.
Mokslininkai tvirtai teigia, kad pokyčiai Arkties klimate ir ekologijoje darys įtaką kiekvienai planetos daliai.