Iš Panevėžio spaudos istorijos

Pagal vieną iš versijų, pirmasis laikraštis Europoje pradėtas spausdinti Vokietijoje 1609 metais. Yra ir kitų nuomonių. Pirmu laikraščiu, pradėtu leisti Lietuvoje, laikomas 1760 metais pasirodęs „Kurjer Litevskij“. Jis pradėtas leisti 1760 metų vasario mėnesį. Šio laikraščio leidimui pritarė Lenkijos ir Lietuvos valstybės karalius Augustas III. Jį leido Vilniaus jėzuitų akademijos prižiūrėtojas Pranciškus Paprockis. 1849 metais balandžio 5 dieną Klaipėdos spaustuvininkas F.V.Herchas išleido pirmąjį laikraštį lietuvių kalba „Lietuvininkų prietėlis“. Šio laikraščio redaktorius buvo Rudolfas Andrius Cipelis.

Pirmieji laikraščiai Panevėžio mieste pasirodė dar carinės okupacijos laikais. Pirmasis laikraštis spausdintas topografiniu būdu Panevėžio mieste buvo „Haш кpaǔ“. Jis pasirodė 1914 metų liepos 2 dieną. Jo redaktorius buvo Urijus Kacelenbogenas. Šio laikraščio redakcija įsikūrė Maskvos gatvėje (dabartinėje Panevėžio bataliono gatvėje). Lygiai po mėnesio Panevėžio mieste pasirodė kitas laikraštis „Пaнeвeжcкий лиcтoк“. Panevėžys tuo metu buvo tapęs gubernijos centru. Gubernijos centras iš Kauno buvo perkeltas į Panevėžį. Šio laikraščio išėjo 17 numerių. Jis pradėtas leisti 1914 metų rugpjūčio 2 dieną. Šis laikraštis buvo spausdintas iki rugpjūčio 23 dienos. Jo prenumeratos kaina metams buvo 5 rubliai, o pusei metų 3 rubliai. Vieno numerio kaina buvo 5 kapeikos. Šiame laikraštyje daug vietos buvo skiriama karo veiksmų aprašymui iš pirmojo pasaulinio karo fronto. 1919 metais Panevėžys buvo okupuotas Raudonosios armijos dalinių. Okupacinė valdžia stengėsi propaguoti savo idėjas. Panevėžyje pradėjo eiti laikraštis „Izvestijos“. Jo redaktoriumi dirbo F. Abramavičius. Jis ėjo net 2000 egzempliorių tiražu. Apie 500-600 egzempliorių buvo išdalijama Raudonosios armijos kariams. Redakcija buvo Stoties gatvėje Sveikatos ir socialinio aprūpinimo komisariato patalpose. Greitai Panevėžio kraštas buvo išvaduotas iš Raudonosios armijos. Šio laikraščio leidimas nutrūko.

1922 metais kovo mėnesį pradėjo eiti žurnalas ,,Meilės keliais“. Jis ėjo 1922 metų kovo–rugpjūčio mėnesiais. Tai buvo leidinys lietuvių kalba. Jis propagavo žinomo rusų rašytojo Levo Tolstojaus idėjas. 1924 metais vasario 16 dieną Panevėžio mieste pradėjo eiti laikraštis „Panevėžio balsas“. 1935 metais jis pakeitė pavadinimą ir tapo „Panevėžio garsu“. Šis laikraštis gyvuoja iki šių dienų. 1924–1928 metais Panevėžyje ėjo skautų leidinys „Skautų žodis“. 1926 metais Panevėžio mieste specialiai rinkimams išleistas „Rinkimų verpetai“. Jo išėjo tik 3 numeriai. Tais pačiais metais Panevėžio mieste leistas tautinės pakraipos laikraštis „Kraštas“. Jo redaktoriumi buvo žinomas rašytojas Konstantinas Jasiukaitis. 1930 metais Panevėžio mieste pasirodė laikraštis „Mūsų kraštas“. Jis plačiai aprašė įvykius Panevėžio mieste. Jo redaktoriumi dirbo P. Daukus. Šis laikraštis ypač plačiai nušvietė įvykius Panevėžio krašte ir mieste. Vėliau jį šiame poste pakeitė J. Kuodys. Šis laikraštis Panevėžio mieste leidžiamas 1930–1933 metais. Nuo 1934 metų jis pradėtas leisti Šiauliuose, o vėliau Kauno mieste. Dabar Panevėžio miesto įvykiams jis skyrė mažiau dėmesio. 1933 metais Panevėžio mieste ėjo tautinės pakraipos laikraštis „Aukštaitis“. 1934 metais panašias idėjas propagavo „Aukštaičių balsas“. Jo redaktoriumi dirbo J. Kuodys. Savo leidinį turėjo ir Lietuvos karaliaus Mindaugo 4-asis pėstininkų pulkas. Jie leido leidinį „Senolių takais“. Jis ėjo 1926–1929 metais. Turėjo Panevėžys ir savo satyrinį laikraštį „Vėžys“. Jis ėjo 1933 metais. Šis laikraštis buvo populiarus tarp Panevėžio miesto gyventojų. Ėjo ir kiti leidiniai Panevėžio mieste. Specialus leidinys buvo skirtas J. Lindei-Dobilui „Mūšos dobilas“. Buvo ir kiti laikraščiai ir žurnalai, bet jie turėjo mažesnį atgarsį Panevėžio mieste.

Vyresnysis muziejininkas Donatas Pilkauskas