Iš dviračių miesto Šiaulių kilęs Justinas: „Aš mėgaujuosi laiku, praleidžiamu ant dviračio“

Šiauliai

Etaplius.ltŠaltinis: Etaplius.LT

Kiek šiauliečių išsibarstė po pasaulį – kaži ar kas pasakys. Štai socialiniuose tinkluose pasklidus žiniai apie lietuvį, kuris tūkstančius kilometrų įveikia dviračiu, dalyvauja protu nesuvokiamo sunkumo varžybose teko suklusti – jis šiaulietis! O juk Šiauliai dar ir dviračių miestu vadinti, turbūt tik tokiuose miestuose tokie žmonės gali užaugti. Kviečiame jus skaityti interviu su Norvegijoje gyvenančiu šiauliečiu Justinu.

Ne tik Saulės, bet ir dviračių miestu neretai pristatomi Šiauliai. Justinas prisipažįsta, kad seniai neteko dviračiu važiuoti Šiauliuose, tačiau puikiai atsimena MTB trasas Bubiuose. „Atsimenu, kad pietinis su centru sujungtas dviračių magistrale, anksčiau ji buvo tokia, kad vietom galėjai į stulpą ar dar ką nors įvažiuot“, – prisiminė dviračių sporto entuziastas. Jo manymu, Šiauliai geografiškai labai tinka dviračiams, vienintelis „kalnas“ pakeliui iš pietinio į centrą yra viadukas per geležinkelį: „Tai miesto dviračiams labai patogu, kitaip nei kalnuose įsikūrusiuose miesteliuose, kur dažnas naudojasi elektrinio variklio pagalba, kad įveiktų stačias įkalnes.“

Paprašytas parekomenduoti vietų, kurias vertėtų aplankyti keliaujantiems dviračiais aplink Šiaulius, Justinas tiesiog pažėrė netrumpą sąrašėlį: „Norėčiau prasukti ratuką pro sentimentalias vietas. Kitiems – Dviračių muziejus, čia kaip ir privaloma. Salduvės piliakalnis, Auksinis berniukas (Saulės Laikrodžio aikštė, skulptūra „Šaulys“), Talkšos ežeras su „Geležine lape“, centrinis parkas, bulvaras ir nuriedėt iki Kryžių kalno.“

Justinas džiaugiasi, kad Lietuva – šalis, kuri „neskriaudžia“ dviratininkų: „Čia pakankamai geras klimatas minti, daug miškų ir parkų, daug ežerų su galimybe juose maudytis, platūs žvyrkeliai su mažai eismo. Svetingi ir paslaugūs žmonės, istorinės vietos, pažintiniai takai – galima vardinti ir toliau Lietuvos pliusus.“

Regis, šalis pritaikyta dviračiams, čia lengva minti pedalus, tad ko dar norėti? O gi iššūkių! Justino paprašėme prisiminti, kaip prasidėjo jo dviratininko „karjera“. „Pati pradžia buvo ne iki Rėkyvos ežero numinti išsimaudyti, o su mama mynėme į Kelmę pas senelį. Norėjau turėti savo dviratį vasarai pas jį „kaime“, bet nelabai buvo galimybių jį nusigabenti autobusu.

Mama pasiūlė numinti! Man buvo gal 12 metų, 40 km atrodė labai toli ir daug, bet 2,5 valandos ir mes jau Kelmėje. Tada atsivėrė akys, kad dviratis ne tik trumpoms distancijoms. Aš mėgaujuosi laiku, praleidžiamu ant dviračio: kiek pasaulio man pavyko pamatyt nuo dviračio sėdynės, kiek nuostabių žmonių aš sutikau, kiek patyriau“, – pasakojo Justinas, kuris šiuo metu gyvena Norvegijoje ir vadovauja nedidelio miestelio slaugos namams.

Reklama

KOMENTARAI (0)

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt