Iš Bachmuto fronto – prašymas viršūnėms Vilniuje: duokite sviedinių, reikia skintis kelią į priekį

Pasaulis

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo nuotr.

Vytautas BruverisŠaltinis: ELTA

272384

Rusijos pajėgos Ukrainoje, nors ir smarkiai nukraujavusios ir susilpnėjusios, tebelieka grėsmingu ir sunkiai įveikiamu priešu Ukrainos kariuomenei, kuri taip pat patyrė didžiulių nuostolių.

Be to, daugelyje svarbių fronto ruožų Rusija išlaiko ir net didina gyvosios jėgos masę ir, svarbiausia, tebeturi artilerijos bei kitos ginkluotės pranašumą. Taip pat Rusijos pajėgos mokosi iš savo praeities klaidų.

Tad, nepaisant sėkmingo kontrpuolimo kai kuriose vietose, Ukrainos pajėgų laukia ne mažiau sunkios žūtbūtinės kovos nei anksčiau. Galbūt net atremiant naują masyvų Rusijos puolimą arba patiems veržiantis į priekį žymiai platesniu frontu nei anksčiau.

Taip Eltai apie padėtį pasakojo Ukrainos kariai viename iš svarbiausių ir karščiausių šiuo metu Ukrainos karo laukų – fronte prie Bachmuto.

Paklausti, kokią žinią ir norą norėtų perduoti šiomis dienomis Vilniuje įvyksiančio NATO viršūnių susitikimo dalyviams, kariai pirmiausia prašė vieno – daugiau amunicijos ir ginkluotės.

Tai, kad amunicijos trūkumas išlieka pagrindine Ukrainos kariuomenės problema, šiomis dienomis patvirtino pats JAV prezidentas Joe Bidenas, aiškindamas daug triukšmo ir net sąjungininkų nepasitenkinimo sukėlusį Amerikos sprendimą suteikti Ukrainai vadinamuosius kasetinius sviedinius.

Pasak JAV prezidento, Ukrainos sąjungininkų karinės pramonės pajėgumai nespėja patenkinti didžiulio Ukrainos amunicijos poreikio, tad šis didelės naikinamosios galios sviedinių suteikimas skirtas bent iš dalies užpildyti šią spragą.

Kritęs miestas – ant svarstyklių

Rusijos pajėgos, pirmiausia grupuotės „Wagner“ samdiniai, daugiau nei devynis mėnesius šturmavo Bachmuto apylinkes ir patį miestą, iš esmės nušluodamos jį nuo žemės paviršiaus. Paimti Bachmutą Rusija taip siekė, nes jis yra placdarmas tolesniam puolimui, stengiantis pagaliau užimti visą Donecko sritį. Pirmiausia tokius jos miestus, kaip Konstantinivka, Slovjanskas, Kramatorskas.

Kartu Rusija žūtbūt siekė pagaliau užimti ir Donecko aglomeracijai priklausančias Avdijivką ir Marjinką, tačiau nuožmūs mūšiai dėl jų verda iki šiol.

Rusų pajėgoms pagaliau užėmus visą Bachmutą po kovų dėl paskutinių gatvių ir kvartalų, maištauti ėmę „Wagner“ samdiniai ir jų vadeiva Jevgenijus Prigožinas paskelbė paliekantys miestą ir perduodantys jį reguliariajai Rusijos kariuomenei. Tuo metu Ukrainos pajėgos, taip pat patyrusios didžiulių nuostolių, žūtbūt stengiasi neleisti Rusijos kariuomenei Bachmute ir apylinkėse padaryti taktinę pauzę, persigrupuoti ir pasirengti tolesniam puolimui.

Eilė Ukrainos kariuomenės brigadų pačios pradėjo kontrpuolimą, siekdamos apsupti miestą iš flangų, užimti strategiškai svarbias gyvenvietes ir aukštumas aplink miestą ir, svarbiausia, perkirsti pagrindinius Rusijos pajėgų pačiame Bachmute aprūpinimo bei logistikos kelius.

Ukrainos kariuomenės vadovybė kasdien skelbia apie lėtą, tačiau užtikrintą pažangą šiomis kryptimis. Taip pat esą Ukrainos pajėgos atakuoja ir patį miestą, kovoms vykstant jo pakraščiuose. Kai kurie aukščiausi Ukrainos gynybos ministerijos pareigūnai, pavyzdžiui, Ukrainos gynybos viceministrė Hana Maliar, jau paskelbė, kad Rusijos karinė grupuotė Bachmute iš esmės apsupta ir pateko į „spąstus“.

Kariškiai ir ekspertai teigia, kad jei Ukrainos kariuomenei pavyktų jei ne visiškai apsupti, tai bent jau suspausti Rusijos pajėgas Bachmute iš flangų ir užimti aukštumas aplink miestą, Rusijos karinės grupuotės padėtis mieste taptų kritiška ar net beviltiška. Tačiau kiti politikai bei kariškiai perspėja nenuvertinti priešo, kuris į Bachmutą meta vis naujas pajėgas ir rezervus iš kitų fronto vietų.

Būtent tokios pozicijos laikosi bei taip padėtį vertina ir Eltos aplankyti Ukrainos kariai, laikantys frontą Bachmuto rajone.

Vienas iš daugybės Ukrainos karinių dalinių, esančių šiame fronto ruože, – atskirasis 214 ginkluotųjų pajėgų batalionas „Opfor“. Šis elitinėms pajėgoms priskiriamas batalionas, sukurtas su Vakarų sąjungininkų pagalba, pratybose su visų Ukrainos sausumos pajėgų daliniais atlieka priešo vaidmenį ir, kaip skelbiama, niekuomet nebuvo „nugalėtas“.

Jo branduolį sudaro patyrę kariai ir karininkai, dalyvaujantys kare su Rusija nuo 2014 m. Pilno masto Rusijos invazijos pirmosiomis dienomis „Opfor“ iškart pasitiko priešą prie Kyjivo esančiame Hostomelyje, dalyvavo kitose svarbiausiose šio karo kautynėse. Aukščiausia Rusijos kariuomenės vadovybė praėjusiais metais skelbė, jog „sunaikino“ šį batalioną, tačiau vėliau tai paneigė pats Ukrainos kariuomenės vadas Valerijus Zalužnas, pašlovinęs „Opfor“ už kovinius nuopelnus.

Batalionas ilgus mėnesius gynė patį Bachmuto miestą, kaudamasis su „Wagner“ samdiniais, naudojusiais vadinamąją „mėsos šturmų“ taktiką. Dabar „Opfor“ pozicijos – netoliese Časiv Jaro, iš kurio į Bachmutą veda vienas iš pagrindinių kelių, buvusių Ukrainos pajėgų Bachmute aprūpinimo arterija.

Bataliono vadas Antonas Eltai teigė, jog „Wagner“ buvo „vienareikšmiškai“ geriausios Rusijos pajėgos.

„Viena vertus, jie visiškai negaili žmonių, mesdami juos į šturmą po šturmo tol, kol bet kokia kaina įvykdoma užduotis. Kita vertus, visi jų veiksmai tiek puolime, tiek gynyboje atliekami itin tiksliai ir profesionaliai, rodo didžiulę patirtį ir gerai parengtas strategiją bei taktiką“, – sakė Ukrainos karininkas.

Dabar jo batalionas įsitvirtinęs pozicijose už kelių kilometrų nuo Bachmuto. Jo, kaip ir kitų tiesiogiai kontrpuolime nedalyvaujančių dalinių užduotis, – saugoti puolančių brigadų flangus ir užnugarį. Taip pat – atgrasinti Rusijos pajėgas Bachmute nuo bandymo prasiveržti, o tokio jų puolimo atveju – jas sustabdyti.

„Esu įsitikinęs, kad tuo atveju, jei jie vis dėlto nuspręs veržtis, tai pagrindinė jų kryptis bus kaip tik pas mane ir būtent mums teks pagrindinis smūgis“, – Eltai sakė „Opfor“ vadas.

Ragina nenuvertinti Rusijos pajėgumų

Pasak jo, dabar batalionas yra „gynybinėje pozicijoje“ ir yra „nuolatos“ apšaudomas minosvaidžiais, sunkiąja artilerija.

Antonas pademonstravo vos prieš keletą dienų savo mobiliuoju telefonu nufilmuotus vaizdus iš priešakinių pozicijų, kurios įrengtos laukuose priešais bataliono užimamą gyvenvietę. Ant apkasų viena po kitos krenta minos, kariai skuba slėptis šonuose iškastuose urvuose, vienas karys krenta ir lieka gulėti, panašu, kontūzytas.

„Jie mus apšaudo nuolatos, beveik be sustojimo. Taip pat dirba dronai, kažkur, be abejo, įrengtos jų kameros, kurios fiksuoja bet kokį judėjimą į mūsų pozicijas ir iš jų. Taigi, kai pozicijose keičiasi žmonės, jie visada pakliūva po apšaudymu.Tad aš visuomet keičiu pamainų laiką, niekuomet nekeičiu žmonių tą pačią valandą ir tuo pačiu dažniu“, – pasakojo bataliono vadas.

Tačiau ir jo dalinys, be abejo, nesėdi tankų sudėjęs. Eltai lankantis gyvenvietėje priešais priešakines pozicijas, iš jos pakraščių, aplink pagrindine gatvę, nuolatos aidėjo minosvaidžių šūviai, perskrosdami iš toliau, per visą frontą nuolatos dundančią kanonadą.

„O priekinėse linijose prie paties Bachmuto priešas mėgina iš jų išmušti mūsų pajėgas. Gali būti, kad taip nori toliau tęsti pirmuosius veiksmus Ivanivskės kryptimi“, – sakė Ukrainos karininkas, turėdamas omenyje tarp Časiv Jaro ir Bachmuto esančią gyvenvietę.

Ar tai reiškia, kad Rusijos pajėgos, nepaisydamos vis prastėjančios padėties iš flangų, vis dėlto mėgins veržtis į Ukrainos tebekontroliuojamos Donecko sritį? Arba gal jos planuoja tokiu būdu sužlugdyti Ukrainos pajėgų puolimą?

„Na, pagal tą informaciją ir duomenis, kurie yra, rusai į Bachmutą ir prie jo stengiasi sutelkti pajėgas iš kitų fronto ruožų bei krypčių. Taip stiprinamos pajėgos Bachmute ir prie jo. Aktyvių šturmo veiksmų atlikti priešas dar nebandė. Tačiau pagal jų minosvaidžių, artilerijos ugnį, tai, kaip pasitelkiami tankai, kurie irgi apšaudo mūsų pozicijas, taip pat tai, kaip dirba reaktyvinės salvinės ugnies sistemos, galima spręsti, kad bus bandoma pulti. Ir pagal ugnies intensyvumą nepasakyčiau, kad jie turi kokių nors problemų su amunicija“, – sakė bataliono vadas.

Pasak Ukrainos karininko, tuo atveju, jei Rusijos pajėgos vis dėlto bus užblokuotos Bachmute, jos greičiausiai mėgins pralaužti, apsupti, smogdamos į kurį nors jas dabar puolančių Ukrainos pajėgų flangą.

„Mes tokį variantą matome ir jam ruošiamės. Na, o prieš mus kariauja 60-ojo tankų pulko tankai, desantininkų šturmo brigada, o antrajame ešelone stovi motošaulių pulkas. Ten gal ir yra dalis kadrinių, tačiau dauguma – mobilizuotieji. Na, o tomis kryptimis, kuriose jie bijo mūsų prasiveržimo, jie tiesiog labai smarkiai minuoja teritorijas. Problema ta, kad jie turi labai dideles minų ir minavimo įrangos atsargas.

Dešimtys prieštankinių minų jau paklotos kai kuriuose maršrutuose. Kai kuriuose Bachmuto rajonuose gatvės visiškai užminuotos. Taigi, jie arba bijo mūsų prasiveržimo, arba taip stengiasi maksimaliai apsaugoti kai kuriuos savo fronto ruožus, kad jaustųsi užtikrinčiau, bandydami pulti kituose“, – svarstė Antonas.

ELTA aplankė ir prieš Časiv Jaro esančiame kitame fronto ruože įsitvirtinusios 22-osios Ukrainos ginkluotųjų pajėgų brigados pozicijas. Ši brigada sukurta visai neseniai, o jos pagrindą sudaro mobilizuotieji į karinę tarnybą žmonės.

Šios brigados artilerijos diviziono vadas Rustemas buvo nusiteikęs ryžtingai ir optimistiškai.

„Dabar mūsų fronto ruože padėtis stabilizuota ir kontroliuojama. Mūsų bendražygiai iš kitų padalinių kiekvieną dieną atlieka puolamuosius veiksmus, eina į šturmą. Metras po metro susigrąžiname savo žemę. Mūsiškiai dabar pasiekia rezultatų, nors ir nedidelių. Manau, kad tai laiko klausimas. Juk priešas telkia savo rezervus, aktyviai naudoja artileriją, tad net ir metras po metro – geras rezultatas.

Žmonėms norėčiau paaiškinti, kad jie suprastų, jog taip greitai – prasidėjo puolimas ir iškart didžiulė sėkmė – nebūna. Visi mes suaugę, turime tai suprasti. O šiaip padėtis stabili. Priešas traukiasi, kai kuriose vietose netgi bėga. Palieka pozicijas, meta techniką, amuniciją, ginkluotę ir tuščiomis rankomis bėga. Per dronų kameras, vaizdo įrašus mes visa tai labai aiškiai matome ir fiksuojame“, – sakė karininkas.

Pasak Rustemo, rusų pajėgų taktika – pirmiausia artilerijos – nesikeičia. Jie stengiasi „užversti“ Ukrainos pozicijas visa artilerijos ginkluote, kokią tik turi.

„Tačiau amunicijos jau nebe tiek daug kaip anksčiau, ir mes tai jaučiame. Galima sakyti, kad kartais jie net kenčia artilerijos amunicijos badą. Taigi artilerijos ugnis nebe tokia intensyvi, tačiau ji, žinoma, yra. Taip pat jie reguliariai naudoja aviaciją. Kalbant apie pėstininkų dalinių taktiką, galima pasakyti, kad jie pradėjo daug aktyviau naudoti techniką. Tai rodo, kad pėstininkų daliniai nesusitvarko su jiems duotomis užduotimis. Taigi jie aktyviai naudoja tankus, pėstininkų kovos mašinas, kad šios palaikytų pėstininkų puolimą.

Tai, kad jie čia, Bachmuto kryptimi, taip aktyviai pradėjo naudoti tankus, rodo, kad jų gyvosios jėgos rezervai senka. Taip, visiškai tvirtai galima sakyti, kad mūsų ruože strateginė iniciatyva perėjo į mūsų pusę. Tačiau kartu mes suprantame, kad tuomet, kai priešas užėmė šią teritoriją, jis parengė geras gynybos linijas. O mes turime vykdyti puolimą maksimaliai saugodami mūsų karių gyvybes“, – pasakojo Ukrainos karininkas.

ELTA nuvyko ir į 22-osios brigados artilerijos pozicijas, kurios itin kruopščiai užmaskuotos vieno iš daugelio laukuose aplink Bachmutą esančių miškelių tankmėje. Artėjant prie jų sunkiosios technikos bei artilerijos sviedinių išmaltais keliais, iš kelkraščiuose esančių krūmų aidi minosvaidžių šūviai – čia zuja nuolatos pozicijas keičiantys ukrainiečių minosvaidininkai.

Minosvaidžių šūviai nuolatos aidi ir tankmėje aplink taką, vedantį į artilerijos ugnies pozicijas. „Čia šaudo kiekvienas krūmas“, – pusiau juokais sakė vienas iš Eltą lydėjusių karių.

Nuolatos aidi ir aplinkui fronte vykstančių artilerijos dvikovų dundesys – tiek pabūklų šūviai, tiek sviedinių sprogimai. Pozicijose – grupė ukrainiečių karių, kurie sudaro ir čia stovinčio sunkiojo pabūklo komandą.

„Mums duoda mūsų oro žvalgyba koordinates, mes sau ir dirbame. Pagrindiniai mūsų taikiniai, kurie taikosi ir į mus, – jų minosvaidžiai, tankai arba dar ir reaktyvinės salvinės ugnies sistemos „Grad“, jei jos arčiau privažiuoja. Bet „Grad“ sunkiau pagauti – atvažiavo, iššovė ir nuvažiavo.

Žodžiu, dabar daugiau vyksta artilerijos dvikovos. Mes fiksuojame arčiausiai mūsų esančią jų artileriją ir dirbame. Na, labai toli mes nepasiekiame, o jų toliašaudė artilerija toliau ir stovi“, – apie savo kasdienybę pasakojo grupės vadas.

Jis taip pat teigė, jog priešai turi daugiau artilerijos sviedinių ir amunicijos nei ukrainiečiai.

„Žinoma, jie turi daugiau amunicijos, daugiau sviedinių nei mes. Mums jų trūksta, dabar retokai dirbame, mažiau iššauname per dieną ar savaitę – būtent dėl sviedinių trūkumo. Na, kartais sakoma, kad jie dabar kažkokie kvailiai ar nevykėliai. Ne, jie turi normalias komandas, kurios gerai ir tiksliai šaudo. Taip pat greitai reaguoja – kai mes tik pradedame dirbti, po antro ar trečio šūvio pradeda „ateiti“ atsakas“, – sakė artileristai.

Taigi kariai, paklausti, kokį prašymą labiausiai norėtų perduoti NATO viršūnių susitikimo Vilniuje dalyviams, konstatavo: „Tiesiog daugiau sviedinių, o mes dirbsime, išmušime juos iš mūsų teritorijos.“

Eiti į priekį teks visiems

Rusijos pajėgos Bachmute ir aplink jį stengiasi apšaudyti ne tik Ukrainos kariuomenės pozicijas, bet ir naikinti už jų esančius miestus. Rusijos raketos ir joms koordinates renkantys dronai atskrenda net į už 20 kilometrų nuo Bachmuto esantį Kramatorską, kur neseniai smogė populiariai picerijai. Tarp žuvusiųjų buvo ir žinoma Ukrainos rašytoja bei aktyvistė Viktorija Amelina.

O arčiau fronto esantis Torecko miestas ir gyvenvietė senu ją įkūrusių vokiečių imigrantų pavadinimu Niujorkas jau apskritai baigia ištuštėti. Daugelis juose esančių pastatų yra visiškai arba iš dalies sugriauti artilerijos ir raketų ugnies.

Prie Niujorko yra ukrainiečių įtvirtinimai, kurių, pačių karių teigimu, priešas neįstengė užimti nuo 2014 m. Čia įsitvirtinęs vienas iš 24-osios brigados batalionų. Šioji brigada dalyvavo daugelyje nuožmiausių mūšių, virusių Donbase – pavyzdžiui, gynė Popasnają, Severodonecką, patyrė didelių nuostolių. Ukrainos ir Rusijos pajėgų pozicijas prie Niujorko skiria vos 700–800 metrų, tačiau kol kas čia aktyvių susirėmimų nėra.

„Na, jų aktyvumas prikauso nuo to, kada ir kiek jiems atveža amunicijos. Į mus šaudo minosvaidžiai, sunkieji kulkosvaidžiai, porą kartų atakavo sraigtasparnis. Taip, aktyviai naudoja dronus – tiek pozicijų stebėjimui ir nustatymui, koreguojant minosvaidžių ugnį, tiek mėtant granatas. Gali užmesti ir toliau nuo pozicijų, užnugaryje.

Jei tik pastebi bent šiek tiek didesnę žmonių grupę, iš karto pradeda šaudyti minosvaidis. Į pačias pozicijas įsiveržti bandymų kol kas nebuvo. Kol mes čia, jie nebandė pas mus į svečius eiti. Tuojau pat duodame tokios grąžos, kad net nepagalvotų“, – sakė Eltą į pozicijas lydėjęs karys.

Įtvirtinimuose buvę kariai teigė, kad vos prieš kelias valandas į juos šaudė priešo minosvaidis. Tolėliau aidi sunkiojo kulkosvaidžio papliūpa, kariai įspėja pernelyg nesiartinti prie šaunamųjų angų ugnies taškuose.

„Čia ypatingos dinamikos ir aktyvumo nėra. Dirba artilerija, ji dalyvauja dvikovose su priešų artilerija. Taip, būna, kad pačias pozicijas apšaudo minosvaidžiais. Tačiau sunkesnė artilerija jau dažniausiai šaudo į patį miestą, Niujorką. Beveik kas dieną apšaudo ir raketomis. Per dieną būna dvi ar trys, kartais daugiau.

Jie daugiausia šaudo į administracinės paskirties pastatus, gamyklas, pramoninius objektus. Vakarais ir naktimis lankosi naikintuvai, mėto sunkiąsias aviacines bombas. Stebime jų pėstininkiją, kuri stengiasi apsikasti, trukdome jiems prieštankiniais granatsvaidžiais, minosvaidžiais“, – Eltai apie padėtį pasakojo bataliono vadas Ivanas.

Karininkas teigė, jog „karščiau“ buvo pradžioje, kai baigėsi kovos pačiame Bachmute. Jis teigė manęs, jog būtent čia priešas permes daugiau pajėgų tam, kad tęstų puolimą šia kryptimi. Mat šalia yra pagrindinis kelias į Konstantinivką ir jį perkirtus, atkertamos nuo aprūpinimo ir ukrainiečių pajėgos prie Niujorko.

„Tai leido prognozuoti ir perimti jų radiopokalbiai. Jie ir bandė – dienomis ir naktimis mėgino tai šen, tai ten šturmuoti nedidelėmis grupėmis, bet tuščiai. Didelio ir rimto puolimo taip ir nebuvo“, – sakė Ivanas.

Pasak jo, tai galima suprasti – po Bachmuto kautynių Rusijos pajėgos turėjo atsigauti, persigrupuoti, o po to prasidėjo ukrainiečių puolimas.

„Jis nedidelis, bet sėkmingas. Ir kai pradėjome eiti į priekį, jie suprato, kad ir mes turime pajėgų.

Apskritai, pasakyčiau, kad Bachmuto kontrpuolimas iš flangų vyksta labai sėkmingai, o pagrindinis tikslas – atsiimti Bachmutą. Štai ir šiandien vyko jų pozicijų šturmas, kiek žinau, sėkmingas“, – sakė bataliono vadas.

Pasak jo, jo fronto ruože ukrainiečiai kol kas negali pradėti kokio nors platesnio puolimo.

„Mūsų padėtis nepalanki – jie turi pranašumą tuo, jog kontroliuoja aukštumas, iš kurių viską stebi. Štai aš neseniai įvažinėjau iš Niujorko pusės ir mačiau bent dvi mašinas, sunaikintas prieštankinėmis valdomomis raketomis. Tiesa, pataikė į civilių mašinas. Taigi puolamųjų veiksmų nedarome, nes tai mums būtų nenaudinga. Plius jie turi pranašumą, kad ir kas ką besakytų, ginkluotės. Pasakyčiau, kad santykis maždaug yra toks – viena mūsų patranka prieš jų tris.

Čia, bent anksčiau, stovėjo jų 57 motošaulių brigada, taip pat, žinoma, mobilizuotieji. Iš nuteistųjų sudaryta „Štorm Z“ pas juos čia stovi kaip rezervai. Kaip suprantu, čia jie turi ir greitojo reagavimo grupę. Na, kalbant apie jų pėstininkijos pajėgumus ir potencialą, sunku ką nors pasakyti, nes nėra didelio aktyvumo. Manau, kad labiausiai dėl to, kad vyksta mūsų puolimas“, – svarstė bataliono vadas.

Paklaustas apie pagrindines Ukrainos pajėgų problemas, karininkas pareiškė, kad pirmiausia tai yra patyrusios ir kvalifikuotos karininkijos bei karių trūkumas. Jis leido suprasti, kad tai lemia dideli nuostoliai, smarkiai keičiantys visą pajėgų sudėtį.

„Kadriniai karininkai, turiu omenyje, kurie mokėsi ketverius metus pagrindinėse aukštosiose mūsų mokyklose. Seržantai. Na, bet kokia gyvoji jėga, kuri yra kadrinė. Deja, tokių dabar jau labai mažai, vienetai“, – sakė ką tik aukštąją karinę mokyklą baigęs Ivanas, kuriam 26 metai. Jo pavaduotojui – 25.

Karininkai taip pat kartojo, kad kita didžioji problema – artilerijos ir amunicijos trūkumas. Taip pat, pasak jų, trūksta dronų, antidroninių ginklų, elektroninės kovos priemonių.

„Mes suprantame, kad dabar viskas daugiausia vyksta Zaporižios srityje, tad visi pagrindiniai ištekliai eina ten. Mums irgi duoda, bet ne tokiais kiekiais. Tankų irgi reikia“, – sakė Ivanas.

Jis sutiko, kad lemiamos reikšmės tam, kaip vystysis situacija visame šiame karo veiksmų teatre, turės paties Bachmuto likimas.

„Taigi suprantame, kad ir mums anksčiau ar vėliau teks eiti į puolimą. Jei ten viskas klostysis sėkmingai, tai visiems reikės eiti pirmyn ir juos pribaigti. Pamažu tam ir ruošiamės. Žiūrėsim“, – sakė Ukrainos karininkas.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt