Iš Aukščiausiojo Teismo – blogos žinios dvigubai mieste greitį viršijusiam vairuotojui

Aukščiausiasis Teismas patenkino Panevėžio apylinkės prokuratūros kasacinį skundą byloje dėl avarijos, kurioje buvo sužalotos 4 mažametės mergaitės. 
 

Po dviejų vienas kitam prieštaraujančių žemesnės instancijos teismų nuosprendžių bylos nagrinėjimo ėmusis Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija kaltu pripažino dvigubai mieste leistiną greitį viršijusį BMW vairuotoją, o ne sankryžoje posūkį į kairę dariusią kito automobilio vairuotoją.

Avarija Panevėžyje įvyko 2015 metų vasario 28 dieną šviesoforu reguliuojamoje Klaipėdos–Savitiškio gatvių sankryžoje.

Klaipėdos gatve miesto centro link važiavusio automobilio „Alfa Romeo“ vairuotoja, 30-metė kupiškėnė K. A., degant žaliam šviesoforo signalui sukdama į kairę, nepraleido priešpriešiais atvažiuojančio automobilio BMW 525. Pastarąjį automobilį vairavo Panevėžio rajone gyvenantis 29 metų V. V. BMW priekiu trenkėsi į dešinįjį „Alfa Romeo“ šoną, kai šis jau buvo išvažiavęs iš sankryžos ir įsukęs į Savitiškio gatvę.

Avarijoje buvo sužalotos 4 mažametės mergaitės, važiavusios kupiškėnės vairuotame automobilyje. Dvi iš jų kurį laiką buvo gydomos ligoninės intensyviosios terapijos skyriuje. Teismo medicinos ekspertai nustatė, kad šioms mažametėms sveikata buvo sutrikdyta nesunkiai, kitoms dviem - nedaug.

Ikiteisminį tyrimą atliko Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos pareigūnai, jiems vadovavo Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorė Gražina Petrulytė.

Kaltinimai šioje byloje buvo pareikšti BMW vairavusiam V. V. Ekspertai nustatė, kad jo vairuojamas automobilis į sankryžą įlėkė dvigubai didesniu, nei leidžiama mieste, greičiu – važiuodamas ne mažiau kaip 100 km per valandą greičiu. Tuo metu pradėjusi į kairę sukti „Alfa Romeo“ vairuotoja buvo įsitikinusi manevro saugumu, nes atvažiuojantis BMW nuo sankryžos buvo pakankamai toli.

Ekspertai pateikė išvadas, kad šiuo atveju automobilio „Alfa Romeo“ vairuotoja būtų spėjusi saugiai atlikti posūkio manevrą, jei V. V. vairuojamas automobilis būtų važiavęs leistinu greičiu.

Praėjusių metų birželio 17 dieną Panevėžio miesto apylinkės teismas paskelbė V. V. apkaltinamąjį nuosprendį. Teismas jam skyrė 40 MGL dydžio (1506 eurų) baudą. Be to, vyras buvo įpareigotas atlyginti neturtinę žalą sužeistoms mažametėms ir jų atstovėms - sumokėti nuo 500 iki 2500 eurų.

Šį nuosprendį apskundęs aukštesnės instancijos teismui, V. V. pernai spalį Panevėžio apygardos teismo buvo išteisintas. Teismas konstatavo, kad šis eismo įvykis kilo ne tik dėl apelianto, bet ir dėl „Alfa Romeo“ vairavusios K. A. veiksmų. Antros instancijos teismas išteisinamajame nuosprendyje konstatavo, kad V. V. padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai „nebuvo būtinoji įvykio padarinių kilimo sąlyga“. Išteisinus BMW vairuotoją, nukentėjusiųjų ieškiniai dėl neturtinės žalos palikti nenagrinėti.

Po dviejų prieštaringų teismų nuosprendžių Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorė G. Petrulytė parengė kasacinį skundą Aukščiausiajam Teismui. Jame Panevėžio apylinkės prokuratūra prašė panaikinti apeliacinės instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendį.

Prokuratūra šį prašymą motyvavo tuo, kad būtent V. V. viršytas greitis, o ne vairuotojos K. A. veiksmai buvo pagrindinė eismo įvykio priežastis.