Iš „Amber Trip 2021“ konkurso – su apdovanojimais

„Amber Trip“ – tai didžiausia Baltijos šalyse specializuota tarptautinė juvelyrikos paroda ir išskirtinę savo vietą pasaulio kultūriniame žemėlapyje radęs renginys. Jau antrą dešimtmetį rengiama tarptautinė paroda kasmet pritraukia šimtus juvelyrikos kompanijų ir dizainerių iš įvairių pasaulio šalių. Šiemet iš konkurso su apdovanojimu grįžo du Vilniaus dailės akademijos Telšių fakulteto (VDA TF) atstovai: „Grand pirx“ prizas atiteko VDA TF absolventei Gintarei Janulaitytei (darbas „Anxiety“), o „Objektų kategorijoje“ ketvirtakursis Lukas Tomkus apdovanotas už darbą „Tarp sienų“.

Tema – „Stebėjimo papuošalai“

„Amber Trip 2021“ meno konkurso tema – „Surveillance jewellery (stebėjimo papuošalai)“. Stebėjimo kameros, kurios stebi parduotuves, sankryžas ir aikštes, sekimas susirgusius COVID-19, veido atpažinimas oro uostuose – tai tema, kuri kviečia apsvarstyti teigiamas ir neigiamas pasekmes. Konkurso komisijos pirmininkė – VDA TF dėstytoja, juvelyrė prof. Laima Kėrienė.

„Pasak „Amber trip“ organizatorių, juvelyrikos meno konkursas Vilniaus tarptautinėje Baltijos juvelyrikos mugėje yra puošmena, traukianti dėmesį tų lankytojų, kurie domisi konceptualiąja juvelyrika, juvelyrikos meno naujovėmis ir tendencijomis bei įdomiais menininkų darbais. Konkurso temų autoriai – Lietuvos ir kitų šalių menininkai bei kritikai – generuodami metų koncepciją, galvoja apie bendras visuomenės, taip pat ir individo aktualijas, apie tai, kas gali būti įdomu ir kūrėjams, ir žiūrovams“, – sakė prof. L. Kėrienė ir pristatė, kad šių metų tema „Sekimo juvelyrika“ reflektuoja civilizacijos nerimą, sukeliamą masinių manipuliacinių sekimo reiškinių, savisaugos ir privatumo poreikį.

L. Kėrienė pastebėjo, kad anksčiau konkursas sukviesdavo daugiau kaip 100 dalyvių iš viso pasaulio, tačiau pastaraisiais metais įsivyravusi pandemija suardė įprastą renginių ritmą, dalyvių gretos sumažėjo, organizatoriai sulaukė tik 33 įvairių šalių autorių kūrinių. Žiuri komisiją dėl judėjimo apribojimų sudarė tik lietuviai: pirmininkė prof. Laima Kėrienė, nariai doc. dr. Jurgita Ludavičienė, dr. Pillė Veljataga, menininkai juvelyrai Šarūnė Vaitkutė ir Sigitas Virpilaitis, tačiau vertinimo kriterijai panašiuose tarptautiniuose konkursuose yra tokie patys: autorių koncepcijos ir jų atliepimas paskelbtai temai, kompoziciniai sprendimai, profesionalus kūrinių atlikimas. „Malonu, kad konkurse nuolat dalyvauja VDA Telšių fakulteto Metalo meno ir juvelyrikos programos studentai bei absolventai, kad akademijoje išlavintas kūrybiškumas ir įgytas amatas pelno kompetentingų žiuri narių pripažinimą. Nuoširdžiai sveikinu laimėtojus!“ – VDA Telšių fakulteto studentų pasiekimais džiaugėsi konkurso „Amber Trip“ pirmininkė.

„Konkursas „Amber Trip” man žinomas nuo pirmo kurso, nes jame dalyvavau kaip VDA TF atstovas ekspozicijoje su kitais studentais. Nuo tada mačiau kitų kursų studentus, dalyvaujančius šiame konkurse. Kai pirmą kartą ruošiausi dalyvauti konkurse „Amber Trip“, vis dėlto atmečiau sumanymą ir nusprendžiau, jog mano padarytas darbas buvo netinkamas konkursui: darba buvo pagamintas nekokybiškai, atrodė neestetiškas bei, mano galva, neatsakė į temą. Šį kartą pasistengiau viską padaryti taip, kad man nekiltų abejonių dėl jo sėkmės“, – entuziastingai kalbėjo L. Tomkus.

Pasidomėjus VDA TF absolventės G. Janulaitytės, kodėl nusprendė dalyvauti konkurse, ji atsakė: „Vos perskaičius, iš karto supratau, kad šia tema turiu ką pasakyti. Žinoma, visada sunku nuspręsti, ar darbas jau baigtas, ar jam dar ko trūksta, ar verta jį teikti konkursui, todėl dažniausiai anketas pildau paskutinėmis dienomis. Smagu ir įdomu stebėti, kaip skirtingi menininkai, perskaitę vieną bendrą aprašymą, sugeba taip plačiai ir skirtingai pažvelgti į pateiktą temą. Nors šiais metais konkurso paroda neįvyko, tikiuosi ji bus surengta kitais metais. Pati tema šiam nerimastingam laikotarpiui labai tiko. O mano darbas perteikia tą nerimą, kuris, tikriausiai, per šiuos kelerius metus stipriai paveikė daugelį“.

„Nerimas“

Gintarės sukurti liestukai – „Nerimas“: tai keturi objektai, kurie nėra segami prie kūno, nėra papildomų detalių, metalinių užsegimų, tačiau jie sąveikauja su kūnu, spaudžiami, liečiami žmogaus pirštų. Kaip objektai jie neturi funkcinių požymių, tačiau paimti į delną, tampa juvelyrika, kur rišamoji – laikančioji konstrukcija yra tik žmogaus pirštai. Objekto laikymas delne padeda atsipalaiduoti, nusiraminti. Organinė medžiaga – ąžuolas – maloni, šilta. Tai darbai apie tai, kaip naujos technologijos, kameros, pažangiausi išradimai plečia galimybes stebėti žmones, jų elgesį, suteikti saugumo. „Paradoksalu, tačiau tai atsisuka prieš mus. Žinojimas, kad esi nuolat stebimas kelia nepasitikėjimą savimi, nerimą. Liestukai perteikia tą nerimą ir santykį tarp stebėtojo ir stebimojo. Per vieną mažą skylutę matomas vaizdas yra labai ribotas ir neryškus, tačiau tuo pačiu ir žiūrovas išlieka mažiau pastebimas, saugesnis. Didėjant skylučių skaičiui, vaizdas darosi ryškesnis, platesnis, tačiau ir patys nebeturime kur pasislėpti – mus mato, esame pažeidžiami“, – savo darbą pristatė juvelyrė.

Pasidomėjus, kaip jai kilo idėja sukurti tokį darbą, menininkė atsakė: „Iš tiesų mano baigiamojo darbo kolekcijoje yra vienas vizualiai panašus darbas. Jau po Akademijos baigimo – žiemą turėjau laisvesnio laiko, todėl jį nusprendžiau skirti kūrybai. Norėjosi dirbti su medžiu, ieškoti formos, pojūčio, be to, rengiant baigiamąjį darbą liko daug neįgyvendintų minčių. Maždaug tuo metu perskaičius „Amber Trip“ konkurso temos aprašymą, suvokiau, kad šis darbas idealiai tinka. Minimalus, jaukus, tačiau labai nerimastingas savo forma ir ertmėmis, besiplečiančiomis ir pašalinančiomis ąžuolo kūno daleles. Su kiekviena skylute, tarsi kirmino išraustu urveliu, jo lieka vis mažiau, jis tampa trapesnis, lengviau pažeidžiamas, panašiai kaip nerimo veikiamas žmogus“.

„Between walls“

Konkurse L. Tomkus pristatė savo darbą „Between walls“. Kūrybinės idėjos užuomazgos prasidėjo nuo prisiminimų apie vaikystę klausantis svetimų pokalbių. „Pamenate, tam neretai naudojome stiklinę lyg senuose šnipų filmuose. Vedinas asociacijų, sukūriau darbą „Tarp sienų“, – idėją atskleidė Lukas.

Posakis „Ir sienos turi ausis“ – metafora, kviečianti kiekvieną susimąstyti, kas neišgirsta ir nesuprasta. Žmonės yra sekami jiems kartais to nesuvokiant ir nežinant. Toks sekimas verčia jausti, jog kitoje pusėje nuolat yra priglaustas puodelis su ausimi, kuri mūsų klausosi ir renka informaciją . Siena – tai mūsų išmanieji telefonai, kompiuteriai, planšetiniai kompiuteriai begalės kitų prietaisų. Trys puodeliai simbolizuoja skirtingus etapus: Žmogų (kurio klausomasi); Daiktą (kuriuo klausomasi:telefonas, siena, puodelis…); Asmuo (kuris klausosi).

Ką davė VDA TF?

G. Janulaitytė baigusi studijas su darbo kolekcija „Po nuodėmės“ dalyvavo „Jaunojo dizainerio prizas“ parodoje Vilniuje, taip pat užėmė trečią vietą „Geras dizainas“ konkurse, o kolekcija dalyvavo ir kitose parodose.

„Dar studijų laikais kelis mėnesius dirbau su restauratorių komanda iš Kauno prie Telšių Šv. Antano Paduviečio Katedroje esančių vargonų. Ši nauja veikla mane sudomino, po baigimo pradėjau dirbti restauratore Kaune. Žiemą, kai darbas objektuose sulėtėja arba iš vis nebevyksta, liko laiko kūrybai“, – metus po studijų apžvelgė Gintarė ir papildė, kad VDA TF baigtos metalo meno ir juvelyrikos studijos jai davė gerus pagrindus, kur susipažini su puikiais žmonėmis – tiek dėstytojais, tiek studentais.

Amatas ir kūryba

„Studijos VDA TF Metalo meno ir juvelyrikos studijų programoje mane išmokė ne tik amato, bet ir kūrybos, o tai – labai svarbu. Stodamas nemaniau, jog dėstytojai taps man vienais geriausių draugų ir ne vien profesijos, bet ir gyvenimo mokytojų. Jaučiuosi taip lyg Akademijoje gyvenčiau ir kvėpuočiau pilna krūtine ir imuosi visko, ką man siūlo VDA, – atviravo L. Tomkus.

L. Tomkus, kalbėdamas apie miestą, kalbejo, kad Telšiai – mažas miestas, pilnas skulptūrų, Akademijos studentų darbų ir kitokio meno. „Tai tik įrodo, jog tai – miestas, mylintis menininkus. Praėjus jau beveik keturiems studijų metams, suprantu, kad studijuoti menus šis miestas puikiai tinka: visada esi arti gamtos, netrikdo miesto šurmulys ir aplinka leidžia susikoncentruoti kūrybai. Prireikus kažko, ko čia nėra – galima keliauti. Per šias studijas aplankiau nemažai Lietuvos. Ne tik keliaujant su parodomis, jas rengiant, lankant, bet ir dalyvaujant įvairiose kūrybinėse dirbtuvėse“, – pastebėjo L. Tomkus.