Įprasmintas žinomo tarpukario architekto atminimas

Šiauliai toliau pildo garbingą praeities knygą. Nuo šiol šiauliečiai ir miesto svečiai Šiaulių širdyje ras ženklą vienam žinomiausių Lietuvos tarpukario architektui ir inžinieriui Karoliui Reisonui. Už pastangas puoselėjant miestų architektūrą K. Reisonui taip pat turėtų būti dėkingi Kaunas ir Panevėžys, tačiau Šiauliai buvo pirmoji šio profesionalo stotelė.

Pačiame Šiaulių miesto centre jau galima rasti įspūdingą granitinę atminimo lentą, kuri patvirtina, kad mūsų mieste tarpukariu darbavosi vienas garsiausių ir produktyviausių tarpukario Lietuvos architektų. Netoli Rygos gimęs ir Peterburge mokslus baigęs Karolis Reisonas (Kārlis Reisons) tapo tikru atradimu Lietuvai. Pirmus savo karjeros metus architektas ir inžinierius atidavė Šiauliams, po Pirmojo pasaulinio karo buvo sugriauta daugiau nei pusė miesto. Karoliui Reisonui dirbant vyriausiuoju miesto inžinieriumi ir Savivaldybės statybos skyriaus vedėju (1922 – 1930 metais) Šiauliai, tiesiogine to žodžio prasme, prisikėlė iš griuvėsių.

Pasak Lietuvos architektų sąjungos Šiaulių skyriaus valdybos pirmininkės Rūtos Stuopelienės, idėja įamžinti K. Reisono atminimą gimė minint jo 120-ąsias gimimo metines. Paskelbtą konkursą laimėjo žinomas Šiaulių skulptorius Kazys Bimba. Architektų sąjungos iniciatyvą parėmus ir Šiaulių miesto savivaldybei, sumanymas buvo realizuotas.

„Pastaraisiais metais atsiranda vis daugiau iniciatyvų pagerbti prieš šimtmetį atkurtos valstybės žinomus žmones, kurie savo gyvenimus ir darbus skyrė Šiauliams ir visai Lietuvai. Tikrai turime kuo didžiuotis. O prisiminti Karolį Reisoną šiuo metu yra labai simboliška. Savo laiku jis daug dirbo atkurdamas Šiaulius, o dabar miestas ir vėl ant permainų ir atsinaujinimo slenksčio“, – kalbėjo ceremonijoje dalyvavęs Šiaulių mero pavaduotojas Domas Griškevičius.

Memorialinė lenta, vaizduojantį įspūdingiausią K. Reisono kūrinį – Prisikėlimo bažnyčią Kaune, įkomponuota į pastato fasadą Vilniaus ir Vasario 16-osios gatvių sankirtoje. Karolio Reisono rekonstruotame pastate šiuo metu yra įsikūrusi ir kavinė „Presto“.

K. Reisonas projektavo buvusio „Birutės“ saldainių fabriko pastatą Stoties gatvėje, taip pat „Rūtos“ saldainių fabriką, Venclauskių šeimos namus (juose šiuo metu įsikūręs vienas „Aušros“ muziejaus padalinių), kino teatrą „Kapitol“, V. Kudirkos mokyklą, Šiaulių dramos teatrą, privačius namus. K. Reisono darbų sąraše ir Nepriklausomybės kovų paminklas Sukilėlių kalnelyje, atsiliepdamas į visuomeninę iniciatyvą, autorius projektą parengė nemokamai.

Kaune, kartu su kitais architektais K. Reisonas projektavo Vytauto Didžiojo karo muziejaus pastatą, Žemės ūkio rūmus, Arkivyskupijos pastatus. Didingiausias darbas – Prisikėlimo bažnyčia užbaigta tik Lietuvai atgavus nepriklausomybę.

Karo metu K. Reisonas pasitraukė į Vokietiją, vėliau – į Australiją. Mirė 1981 metais.