Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Brigita ŠliužaitėŠaltinis: Etaplius.lt
Investicijų sulauks ir šimtmetį šiais metais mininti Jurbarko A. Giedraičio-Giedriaus gimnazija. Planuojama atlikti gimnazijos pastato atnaujinimo darbų už maždaug 280 tūkst. eurų. Tai preliminari suma už darbus, kuriuos reikia atlikti, norint pasiekti C pastato energinio naudingumo klasę ir 30 proc. mažesnį šiam pastatui energijos poreikį. Rajono savivaldybės tarybos nariai birželio 28 dienos tarybos posėdyje pritarė tokioms investicijoms į gimnazijos pastatą. Politikai pritarė, kad šie darbai būtų finansuojami iš savivaldybės biudžeto ir /arba skolintų lėšų.
Už maždaug 280 tūkst. eurų planuojama apšiltinti pastogės perdangą, išorines sienas, cokolį, keisti dalies garažų vartus, lauko įėjimo duris bei modernizuoti elektrotechniką, apšvietimą.
Kaip tarybos narius komitetų posėdžiuose informavo Jurbarko rajono savivaldybės Investicijų ir strateginio planavimo skyriaus vedėjas Ernestas Sinkus, šie paskaičiavimai preliminarūs, panaudojant analoginių darbų įkainius. Tiksli kaina bus žinoma parengus techninį projektą.
Tarybos nariams pritarus šioms investicijoms, rajono savivaldybės administracija judės toliau - užsakys techninį projektą ir analizuos, kur ir kokiomis sąlygomis būtų geriausia pasiskolinti.
Jurbarko A. Giedraičio-Giedriaus gimnazija iš viso per metus už šildymą su šaltu vandeniu sumoka apie 46 tūkst. eurų. Apšiltinus pastatą, pastatas sunaudotų ne tik mažiau šilumos, elektros energijos, bet ir priežiūra kainuotų mažiau.
Investicijų ir strateginio planavimo skyrius buvo paskaičiavęs ir alternatyvų variantą – kiek reikėtų investuoti, norint pasiekti aukščiausią, A, energinio pastato naudingumo klasę. Toji suma siektų beveik 1 mln eurų. Šio varianto atsisakyta, nes per brangi ir neatsiperkanti investicija.
Įspraudė ir liftą neįgaliesiems
Iš tarybos posėdžio „išėjęs“ gimnazijos pastato atnaujinimo darbų projektas pasipildė vienu punktu. Tarybos narių pritarimu, pavesta Jurbarko rajono savivaldybės administracijai į techninį projektą įtraukti Jurbarko A. Giedraičio-Giedriaus gimnazijos pastato pritaikymo neįgaliesiems priemonę – lifto įrengimą – t. y. numatyti išlaidas ir liftui neįgaliesiems įrengti. Toks punktas atsirado daugiausiai liberalų sąjūdžio frakcijos iniciatyva, pritarus kitų frakcijų nariams.
Ne visi tokiam siūlymui pritarė. Kiti tarybos nariai klausė, ar verta investuoti nemažą sumą į liftą, kai juo naudosis tik vienas asmuo. Lifto skeptikai siūlė kitą variantą – sudaryti tokiam gimnazistui kitas sąlygas mokytis, pavyzdžiui, pirmame aukšte. Liberalai užsispyrė, sakydami, kad gal ateityje gal bus daugiau tokių, kuriems tokio lifto reikės, kad galės pasinaudoti ir darbuotojai. Tiesa, lifto neįgaliesiems skeptikai tokias pastabas išsakė tik svarstant šį klausimą komitetų posėdžiuose – tarybos posėdyje savo skepsį pasilaikė sau.
Nė vienas tarybos narys nepanoro pasiteirauti paties gimnazijos direktoriaus Alvydo Januškevičiaus, ar toks liftas reikalingas ir kiek neįgalių gimnazistų juo naudotųsi. Kaip kiek anksčiau „Mūsų laikui“ sakė gimnazijos direktorius, gimnazijoje tėra vienas neįgalus mokinys, bet jam tokio lifto neprireiktų, nes jis fiziškai negali atvykti į gimnaziją – mokytojai važiuoja jo mokyti į namus. Ateityje būtų vienas gimnazistas, kuriam reikėtų šio lifto.
Ką reiškia C naudingumo klasė
Kaip rašoma Delfi, yra devynios statinių energinio naudingumo klasės: A++, A+, A, B, C, D, E, F ir G.
A klasės pastatai šiluminės energijos sunaudoja mažiausiai, B ir C klasės – daugiau, tačiau atitinka šią dieną galiojančių normų reikalavimus. Leidžiantis skale žemyn, raidėmis nuo D iki G klasių žymimi daug energijos naudojantys pastatai, F ir G klasėms priskiriami pastatai (jų dalys), kurių šildymui energijos sąnaudos yra pačios didžiausios. Į patalpas tiekiamą šilumą sugeria patalpoje esantys daiktai ir žmonės, šiluma išeina per išorines atitvaras – duris ir langus, per sienas, stogus ir grindis ant grunto, bei perdangas virš nešildomų patalpų (rūsių). Kuo dažniau varstomos durys ir langai, yra šilumai laidžios išorinės atitvaros, tuo daugiau reikia pagaminti šiluminės energijos šio pastato (arba jo dalies) šildymui. Šiluma yra linkusi „pabėgti“.