Įvairenybės2025 m. Kovo 21 d. 20:43

Intymumas – ne tik lovoje

Lietuva

Boggy nuotr.

Li­na To­loč­kie­nėŠaltinis: Etaplius.LT


351263

„Intymumas savaime turi tokį niuansą: jei mes visada esame glaudžiai susiję fiziniu ryšiu, toje pačioje aplinkoje, tame pačiame socialiniame rate, greičiausiai iš tokio santykio artumas dings“, – sako sertifikuota geštalto terapeutė-trenerė, biblioterapeutė Daiva Žukauskienė. Pašnekovė atkreipė dėmesį, kad žmonės dažnai nežino arba pamiršta, kad intymumas yra ne tik fizinis.

Skirtingi tipai

Pasak D. Žukauskienės, intymumas klasifikuojamas į fizinį, emocinį, dvasinį ir filosofinį: „Esame besočiai – kiek į mus artumo bepiltų, vis tiek yra mažai. Toks yra prigimtinis poreikis, lygiai taip pat, kaip kvėpuoti, valgyti, gerti. Fizinis intymumas yra aktyvus, kai suvokiame, kad mums reikia kito žmogaus, santykio su juo, susižavėjimo, noro leisti laiką kartu, fiziškai liestis. Ir, galų gale, troškimas susilieti per intymią sueitį – tai fizinio intymumo kulminacija, kai esame arčiausiai vienas kito. Toks artumas taip pat gali būti tarp mamos ir kūdikio, kai jis žindo krūtį.“

Pašnekovė išskyrė ir antrą itin svarbų intymumo lygį – paremtą jausmais. Jis formuojasi lėčiau ir dažniausiai yra grindžiamas pasitikėjimu. „Intymumas savaime turi tokį niuansą: jei mes visada esame glaudžiai susiję fiziniu ryšiu, toje pačioje aplinkoje, tame pačiame socialiniame rate, greičiausiai iš tokio santykio artumas dings“, – sako specialistė. Pašnekovė atkreipė dėmesį, kad žmonės dažnai nežino arba pamiršta, kad intymumas yra ne tik fizinis.

„Emocinis intymumas yra jausminis dviejų žmonių santykis, kuriam sukurti reikia laiko, pažinimo, pasitikėjimo ir, žinoma, atvirumo. Būtina pasikliauti vienas kitu, atvirauti, dalintis slapčiausiais jausminiais ir emociniais išgyvenimais, norais ir svajonėmis. Šis dalykas yra dviejų asmenų abipusis reikalas. Žmonės gali neturėti fizinio artumo, giminystės ryšių, lytis, amžius, socialinis statusas nėra svarbu. Džiugu, kai emocinį intymumą papildo fizinis – tai yra siekiamybė poros gyvenime“, – aiškino D. Žukauskienė.

Svarbūs gilesni lygmenys

Terapeutė atkreipė dėmesį, kad pastarieji du tipai daugeliui yra žinomi, bet yra pamirštamas kur kas gilesnis ir brandesnis intymumas.

„Kitas lygmuo – dvasinis intymumas – gilesnis. Jis yra paremtas vienas kito supratimu, palaikymu. Tai yra dviejų sielų draugystė. Dvasinio intymumo akimirkomis žmonės patiria tokį jausmą, kurį galima įvardinti „pakilimu virš kasdienybės“. Jis siejamas su asmens vertybėmis, tikėjimu. Atvirumo akimirka atmintyje išlieka ilgai, nes yra turtinanti, auginanti ir ne taip dažnai pasitaikanti. Žmonės kartais tokius susitikimus vienas su kitu intymiame dvasiniame lygmenyje atsimena visą gyvenimą“, – kalbėjo pašnekovė.

Filosofinis intymumas yra žmogaus protu paremtas gilus ryšys, kai santykiuose dalyvauja du dvasiškai brandūs asmenys – apsišvietę, apsiskaitę, turintys asmeninį filosofinį požiūrį į gyvenimą.

„Būtent filosofiniam intymumui reikalinga komunikacija, kad žmonės galėtų mainytis patirtimis, analizuoti, vertinti ir tyrinėti vertybes. Į filosofinį lygmenį mėgsta eiti žmonės, kuriems smalsu filosofuoti, kalbėti aukštesnėmis materijomis. Šis intymumas gali įvykti tarp svetimų žmonių, susiklosčius tinkamoms aplinkybėms, kai yra laiko diskutuoti. Tai būtų gili, išsami filosofinė diskusija“, – komentavo terapeutė.

Keičiasi visuomenės poreikiai

Paklausta apie pamažu nykstantį intymumą technologijų kupiname pasaulyje, D. Žukauskienė ramino, kad jis niekur nedings, tik keisis.

„Socialiniuose tinkluose susipažinę žmonės gali bendrauti dvasiniu, filosofiniu lygmeniu. Galima rašyti išsamius, atvirus, nuoširdžius elektroninius laiškus ar žinutes ir taip sukurti ryšį. Tai yra šventa akimirka, kai tarp dviejų žmonių nelieka nieko – jie yra atviri, emociškai nuogi.

Virtualiame fone intymumas atsiranda tuomet, kai sutampa žmogaus vertybės ir požiūriai. Šiam dalykui svarbus priartėjimas, susitikimas ir atsitraukimas. Todėl žmonės tokio ryšio šiais laikais ieško net socialiniuose tinkluose ir, manau, sėkmingai randa“, – tvirtino pašnekovė.

Jos teigimu, fizinis aktyvumas ir intymumas, priešingai nei emocinis, dvasinis ir filosofinis, gali išsisemti.

„Fizinį intymumą palyginčiau su košės valgymu kasdien – tai greitai pabosta. Išsisemia ir skonis, ir kvapas, ir paruošimo būdas. Laikytis vien fizinio intymumo yra didelė klaida, todėl, kad intymus gyvenimas, buvimas šalia kito greitai nusibosta. Jeigu dar peržvelgtume seksualinius reikalus, amžiaus faktorių, libido… Jie ne visada yra vienodo lygmens. Ateina momentas, kai seksualinio gyvenimo tiek nebereikia. Jeigu niekas kitas poros daugiau neriša, tokie santykiai gali nutrūkti. Kad poros galėtų likti kartu, nepakanka vien kūno potraukiu ir aistra sukurto ryšio. Jis, deja, – trapus ir trumpalaikis. Reikalingas ir tam tikras emocinis krūvis“, – kalbėjo terapeutė.

Intymumas padeda gyti

Jei žmogus patyrė seksualinę ar emocinę traumą vaikystėje, jam svarbus dvasinis ir filosofinis intymumas. „Dažniausiai skaudžius išgyvenimus patyrę žmonės ieško su kitu asmeniu tokio ryšio, kuris būtų ilgaamžis, tvarus, paremtas tarpusavio pagarba bei supratimu. Traumuoti žmonės vis dėlto gali išgyti sveikuose santykiuose. Todėl patariu ieškoti išmintingo specialisto ar pasikliauti dvasiškai suaugusiu artimuoju, kad kuriant ryšį būtų galima išsigydyti žaizdas, patirtas vaikystėje“, – ragina moteris.

Ji paneigė mitą, kad žmonės turėtų pradėti kurti santykius tik tuomet, kai pagyja nuo traumų. D. Žukauskienės nuomone, pagyti vienumoje yra sunku.

„Pagydyti pačiam save yra sudėtinga. Tai gali būti ir misija neįmanoma. Santykis, ryšys, intymumas susitvarko ne vienatvėje, o bendraujant su sveiku, brandžiu, suaugusiu žmogumi. Galima išbandyti psichoterapijos seansus, dvasines praktikas, bet ne vienumoje, ne dirbant pačiam su savimi, o santykyje su kitu žmogumi, kuris priima žaizdas, supranta veikimo procesą ir veda visiško išgijimo link“, – komentavo terapeutė.

O sunerimusius dėl pašlijusių santykių D. Žukauskienė kviečia nepanikuoti – kas buvo sulaužyta, galima pataisyti: „Bet kurį intymumą įmanoma atkurti, tik tam reikia pastangų, laiko. Ne visi jie turi egzistuoti. Vyresnės, brandžios poros fizinio ryšio jau nebesureikšmina. Pirmoje vietoje – emocinis ar dvasinis. Šie du tipai gali palaikyti ir visiškai fizinio intymumo neturinčius santykius. Tačiau pora, suvokdama vienas kito poreikius, siekia juos patenkinti. Tad, atsiradus fizinio intymumo trūkumui, brandūs asmenys ieško pagalbos ir randa būdų tai išspręsti.“