Intriguojančios erdvės atvėrė dar neregėtą meninį Šiaulių miesto „portretą“

Šiauliai

/ Darius Ančerevičius

Julita GaldikienėŠaltinis: ŠMKC „Laiptų galerija“

Rugpjūčio 29 d. Šiaulių miesto kultūros centras, „Laiptų galerija“ pristatė vieną laukiamiausių bei labiausiai intriguojančių parodų – plenero-simpoziumo „SAULĖS ŠIAULIAI“ dalyvių darbus. Išskirtinėje aplinkoje – didinguose Grafų Zubovų rūmuose – „gimę“ meno kūriniai ekspozicijai „nugulė“, ko gero, dar labiau stebinančiose bei ne vienam šiauliečiui sentimentus keliančiose erdvėse – buvusio restorano „Baltija“ patalpose.

Simboliška, kad pirmojo plenero-simpoziumo „SAULĖS ŠIAULIAI“ parodos atidarymo vakarą lankytojams muzikinę dovaną įteikė žinomų šiauliečių duetas – iš Prancūzijos grįžusi Eglė Ona Bartkevičiūtė (akordeonas) bei iš Vokietijos į gimtuosius namus parkeliavęs Bernardas Ručinskas (kontrabosas).

Pasiklausius nepakartojamos muzikos garsų, kurie neįprastoje, tačiau puikia akustika pasižyminčioje aplinkoje, įgavo visai kitokį skambesį, pristatyta paroda. Plenero-simpoziumo „SAULĖS ŠIAULIAI“ dalyvių darbus analizavo vilnietė menotyrininkė dr. Dalia Karatajienė. Kūrybinį procesą iš arti stebėjusi menotyrininkė iš karto pabrėžė, kad tai, pasak jos, – vienas stipriausių bei profesionaliausių jos matytų plenerų.

„Šiauliai yra miestas, o miestas, kaip fizinė vieta, tai pirmiausia yra architektūra. Todėl nenuostabu, kad daugelyje darbų matome architektūrą. Į ką norėčiau atkreipti dėmesį, architektūra labai skiriasi nuo visų kitų menų, nepaisant to, kad ji yra menas. Architektūra yra kuriama tam, kad mes ją išgyventume, kad mes ją jaustume. Labai didele dalimi pastatą ar bet kokį architektūrinį objektą mes pamatome esant santykyje su šviesa, o labai dažnai ir paveiksle. Kai į paveikslus įsileidžiami architektūriniai sprendimai, tada tuos architektūrinius sprendimus galime pavadinti portalais, kurie nuveda kur kas giliau, negu tai, ką mes fiziškai matome akimis. Tai ir spalvos intensyvumas, ir linijos išryškinimas, kartais gali būti net kvapo asociaciją turintis objektas“, – savo pastebėjimais dalijosi dr. Dalia Karatajienė.

Menotyrininkė atkreipė dėmesį, kad nepaisant to, jog menininkus vienijo bendra tema, kviečianti dailininkus išvysti Šiaulių miestą per meninę prizmę, labai didelę reikšmę turėjo ir spalva: „Plenero-simpoziumo parodoje atsiskleidžia visos saulės spalvų spektro variacijos. Jos daug kur įsiliejo į paveikslus. Tai tą mes matome, pavyzdžiui, ukrainietės Anastasijos Prontenko saulės spindulių ruože, kuris sustiprintas dar eina per vitražą. Geltona saulės šviesa taip pat yra juntama filosofiniuose Nyderlandų dailininkės Jofke van Loon paveiksluose. Ir net jeigu paveiksluose nėra tiesiogiai tos saulės, Šiaulių dangaus, tai vis tiek tokius saulėtus, šviesius tonus mes regime ir žaisminguose Editos Radvilavičiūtės-Utarienės esančiose dekoratyvinėse drobėse, Gagik Parsamian, Živilės Bardzilauskaitės-Bergins abstrakcijose bei tokiuose vyriškuose, technologines struktūras primenančiuose Roko Šakio darbuose ar minkštuose, aptakiuose Giedrės Riškutės paveiksluose“.

Parodos metu išskirta ir sąlyginė grupė dailininkų, kurie Šiaulius asocijavo su asmeninėmis patirtimis arba kūrė visiškai laisvus fantazijos vaizdinius: „Šiaip, kas yra fantazijos vaisius, yra priskiriama romantizmui. Romantikai yra tie žmonės, kurie į dailės teritoriją įleido specialaus profesinio pasirengimo neturinčius menininkus. Prie tokių būtų galima priskirti kompozitorių Antaną Jasenką bei režisierių Algimantą Puipą, kuris atrakino kinematografijos kodą – Rėkyvos ežerą pavaizdavo Juros periode“, – mintimis dalijosi menotyrininkė dr. Dalia Karatajienė.

Dalia Karatajienė pripažino, kad tai yra laisva jos asmeninė parodos darbų interpretacija, stokojanti vieno svarbaus elemento – struktūrinės koloristinės analizės. Tačiau esant tokiai didelei darbų ekspozicijai, kurioje beveik šešios dešimtys kūrinių, o autoriai – be galo skirtingi, tam paprasčiausiai nepakaktų laiko. O ir parodos lankytojams, panašu, tai buvo nė motais. Profesionaliojo meno gerbėjai susižavėję apžiūrinėjo darbus, diskutavo. Vieni – apie išskirtinius meno kūrinius, kiti – apie nostalgiškas, jaunystės laikus menančias buvusio restorano „Baltija“ erdves, kurios ir vėl drauge subūrė tikrosios kultūros išsiilgusią visuomenę.

Plenero-simpoziumo „SAULĖS ŠIAULIAI“ paroda meno mylėtojus traukė ne tik atidarymo dieną, bet ir visą savaitgalį. Skaičiuojama, kad vien paskutinėmis vasaros dienomis joje apsilankė daugiau nei dešimt tūkstančių šiauliečių bei miesto svečių. Ne mažesnio susidomėjimo laukiama ir ateinantį savaitgalį – miesto šventės „Šiaulių dienos 788“ metu.

Norite ir Jūs išvysti kaip menininkai ne tik iš Lietuvos, bet ir užsienio šalių regi Šiaulius? Paskubėkite! Plenero-simpoziumo „SAULĖS ŠIAULIAI“ paroda buvusiame restorane „Baltija“ (Vilniaus g. 166) bus eksponuojama iki rugsėjo 14 dienos.

KOMENTARAI (0)

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt