Interviu su Šiaulių „Sandoros“ progimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoju Mindaugu Malcevičiumi

Šiauliai

Reporteris SantaŠaltinis: Etaplius.lt

101742

Naujienų portalas Etaplius.lt ragino visos šalies moksleivius neįprastai ir išradingai pasveikinti savo mylimiausius mokytojus profesinės šventės proga. Visą šią savaitę buvo galima atsiųsti interviu su mokytoju, kuriame – moksleivio užduoti penki klausimai ir pedagogo atsakymai. Štai interviu su Šiaulių „Sandoros“ progimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoju Mindaugu Malcevičiumi. Jį kalbino Urtė Ramanauskaitė.

– Ką beprotiškiausio esate padaręs pamokos metu?

– Beprotiškiausio? Jau vien atėjimas į mokyklą yra beprotiškas žingsnis. Bent jau taip sakė mano draugai, kai prieš dešimtmetį nusprendžiau dirbti mokytoju (juokiasi).

Bet jeigu klausi rimtai, tai… Beprotiškiausia, matyt, mano pamokoje buvo mokinius įtikinti, kad miuziklas „Velnio nuotaka“ yra labai įdomus, šiuolaikiškas filmas. Kad ir kaip stengėmės, kad ir kiek analizavome tekstą „Baltaragio malūnas“, lyginome jį su filmu, vienas mokinys kurso pabaigoje rašydamas rašinėlį suraitė tokį sakinį: „Baltaragis susituokė su Marcele ir pastojo“. Dar ir šiandien nesuprantu, ar tai paprasčiausia logikos klaida, kurių pasitaiko mokinių rašiniuose, ar Velnio nuotakos įtaka (juokiasi). Jeigu Kornelijus, kuris prieš beveik dešimtmetį tai parašė savo rašinyje, paskaitys šį mano interviu, galės pakomentuoti kur nors „Facebooke“.

– Juokingiausias pasiteisinimas iš mokinių, kurie neatliko namų darbų, buvo…

– Visi pasiteisinimai būna juokingi. Keičiasi tik jų kontekstas. Mano darbo pradžioje, t. y. maždaug prieš dešimtmetį, jau nebuvo Petriukų, kuriems namų darbus šuo suėdė. Šie Petriukai jau liko anekdotuose. Prieš dešimtmetį mokiniai teisindavosi, kad namuose kelias dienas elektros nebuvo. Dabar bandos pasiteisinti, kad interneto nebuvo… Pasitaiko ir vienas kitas išradingesnis, kuris bando įtikinti, kad pas jį elektroniniame dienyne namų darbus rodo visai kitokius, nei visiems bendraklasiams. Bet labiausiai man patinka nuoširdūs pasiteisinimai, pavyzdžiui, tingėjau, nebuvo nuotaikos daryti namų darbus, nėra laiko daryti namų darbus, kaip krūvos kitų, svarbesnių, reikalų ir pan.

– Pamoka, kurios nenorėčiau prisiminti, yra…

– Mano pirmoji pamoka. Čia be jokių diskusijų.

– Tai kokia ta pirmoji jūsų pamoka buvo?

– Baisi (šypsosi). Tikrai. Įsivaizduok mokytoją, vos perkopusį dvidešimties metų amžiaus ribą. Jeigu tiksliau – ketvirto kurso lietuvių filologijos studentą. Filologijos, bet ne pedagogikos. Ir ateinu į klasę, pilnas pasitikėjimo savimi, perskaitęs krūvas knygų, puikiai įvaldęs lietuvių kalbą, bet nieko negirdėjęs apie pedagogiką (pedagogikos studijas mokytojas Mindaugas pradėjo jau dirbdamas mokytoju, – aut. past.).

Užteko vos 5 min., kad suprasčiau – suvaldyti 32 paauglių klasę, tai ne tas pats, kas nueiti į seminarą pas profesorių. Ir mokiniams visai „dzin“, ką tu žinai, ką tu gali jiems perteikti. Kol neužmezgi kontakto, kol neatrandi kelio į kiekvieno iš klasėje esančio mokinio širdį, tol kalbi, bet tavęs niekas negirdi. Ir tą supratau per pirmą savo vestą pamoką. Tai buvo gera patirtis man, bet abejoju, ar įdomi pamoka jiems – pirmiesiems mano mokiniams (juokiasi).

– Kodėl pasirinkote mokytojo profesiją?

– Aš jos nepasirinkau, ji mane pasirinko. Studijų metais dirbau prekyboje – vadovavau vieno didžiųjų prekybos centrų alkoholio skyriui, vėliau porą metų buvau vienas iš šio prekybos centro vadovų. Bet juk aš – humanitaras, tad skaičiai, buhalterija – ne man. Svajojau būti žinomu žurnalistų.

Taip nutiko, kad studijuojant ketvirtame kurse, iš mokyklos, kurią pats buvau baigęs, sulaukiau pasiūlymo dėstyti lietuvių kalbą ir literatūrą. Laikinai, bent kol baigsiu studijas. Sutikau, bet vėliau ketinau grįžti į prekybą. Nebegrįžau…

Pradėjęs dirbti mokykloje, beveik visą laiką šį darbą derinau su darbu žiniasklaidoje. Ir tai leido man save visiškai realizuoti. Juo labiau kaip supratau, kad, pasak garsaus poeto A. Nykos-Niliūno, mokytojas visuomet yra dar ir keistuolis, nes tai padeda formuoti mokinį, įdiegti jam pagarbą originalumui ir meilę intelektualinei avantiūrai, kuri, kaip savotiškas amor fati variantas, išlieka iki grabo. Mokytojas turi mokėti surasti kitokios realybės iliuziją, kad kiekvienas, peržengęs jo klasės slenkstį, staiga pasijustų esąs slaptos brolijos narys, dalyvaująs vienkartinėje pasaulio interpretacijos dramoje. Ir tatai vargu įmanoma mokytojui, atėjusiam iš kasdieniškai funkcionuojančios aplinkos su tvarkingai parištu kaklaraiščiu, dailiai sušukuotais plaukais, vienodos spalvos kojinėm ir neišvirkščiu švarku apsirengusiam.

Tad Tarptautinės mokytojų dienos proga tiek sau, tiek kolegoms linkiu šiuose A. Nykos-Niliūno žodžiuose rasti tai, kas į mokyklos gyvenimą įneša daugiau gyvybės, tikro, nesuvaidinto gyvenimo, išjaustų ugdymo rezultatų.

– Ačiū už pokalbį.

– Ačiū, kad kalbinai (šypsosi).

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt