Internetinė kamera – grėsmė privatumui

Viena iš daugelio tokių istorijų. Jauna moteris, studentė Rachel Hyndman iš Glazgo, gulėjo karštoje vonioje ir per savo nešiojamą kompiuterį žiūrėjo filmą. Staiga ji pastebėjo, kad užsidegė jos internetinės vaizdo kameros indikatoriaus lemputė. Mergina išjungė kompiuterį. Vėliau kreipėsi į specialistus, kurie nustatė, kad jos kompiuteris užkrėstas šnipinėjimo programėle, suteikiančia programišiui galimybę ją stebėti per internetinę vaizdo kamerą.

Kibernetinis pasaulis, vis labiau įsigalintis mūsų gyvenime, ne tik suteikia mums daug privalumų, bet ir kelia konkrečių grėsmių. Straipsnyje supažindinsiu skaitytoją su grėsme, kurią gali kelti jo asmeninio kompiuterio vaizdo kamera, ir paaiškinsiu, kaip nuo šios grėsmės apsiginti.

Programišiai turi sukūrę specialių šnipinėjimo programėlių, kurias naudoja jūsų kompiuterio internetinio vaizdo kamerai valdyti. Šią programėlę jums gali atsiųsti kartu su elektroniniu laišku ar vienos iš daugelio susirašinėjimo momentinėmis žinutėmis (angl. „instant messaging”) programų pranešimu. Prie elektroninio laiško ar žinutės bus prisegtas failas, kurį atidarius į jūsų kompiuterį automatiškai, jums nežinant, įsirašys šnipinėjimo programėlė. Tokią „dovanėlę” jūs taip pat galite gauti, užėję į mažai žinomą internetinį puslapį ir siųsdamiesi iš ten nuotraukas, vaizdo įrašus ar kitus dokumentus.

Kompiuteriniai įsilaužėliai gali būti įvairaus plauko. Tai gali būti valstybės remiami asmenys, kurie vykdo valstybės užsakymus. Jie turi didelį finansavimą, yra geri šios srities specialistai. Tai gali būti ir kibernetiniai nusikaltėliai, kurie nori neteisėtu būdu uždirbti pinigų. Jie gali jus šantažuoti, reketuoti ar, pavogę informaciją apie jus, ją parduoti suinteresuotiems asmenims. Internete galima rasti internetinių puslapių, kuriuose programišiai vieni kitiems siūlo pirkti ar parduoti asmenis kompromituojančią medžiagą, surinktą prisijungus prie vaizdo kameros, o taip pat prieigą prie konkrečių asmenų personalinių kompiuterių. Įsilaužėliai taip pat gali būti žmonės, kurie tiesiog nori pasilinksminti. Jie neturi nusikalstamų siekių. Jie nori pažaisti ir pasijuokti iš jūsų. Pavyzdžiui, vienas programišius iš Kinijos, neturėdamas piktų kėslų, tik dėl asmeninio intereso, įsibrovė į 1926 kompiuterius iš 103 valstybių ir nuotoliniu būdu perėmė jų vaizdo kamerų valdymą.

Daugelis kompiuterinių įsilaužėlių domisi informacija, kurią jie gali panaudoti. Pirmiausiai juos domina jūsų nusikalstamas elgesys namuose ar kitose patalpose, kuriose praleidžiate daug laiko. Gal jūs, nekreipdami dėmesio į kompiuterį, vaizdo kameros akiratyje rūkote žolę, gal uostote kokaino miltelius, o gal leidžiatės į veną heroiną. Juos taip pat domina jūsų amoralūs veiksmai – tokie, apie kuriuos neturėtų sužinoti jūsų artimieji, pažįstami, bendradarbiai. Jūs nenorite, kad įrodymai apie šiuos jūsų veiksmus būtų paskleisti internete, kur juos galėtų pamatyti daug žmonių. Jūs bijote, kad atskleidus jūsų amoralius veiksmus prarasite darbą, sužlugdysite karjerą ar išsiskirsite su artimu žmogumi. Galų gale kompiuterinius įsilaužėlius domina įrašai ir nuotraukos, kuriose jūs esate nuogas ar mylitės. Šie veiksmai nėra nusikalstami ir tikrai nėra amoralūs, tačiau jų paskleidimas ir paviešinimas internete gali jums atnešti daug nemalonumų. Jūs, norėdami apsaugoti save ir savo artimą žmogų, sutiksite su reketininko reikalavimu ir sumokėsite jam sumą, kurios jis prašo.

Ką daryti? Kaip apsisaugoti?

Neatidarinėkite įtartinų, nežinomų prisegtų rinkmenų (angl. „files”). Prieš atidarydami rinkmeną, įsitikinkite, kas ir kodėl ją siuntė. Dažniausiai žmonės žino, iš ko gauna laiškus su prisegtomis rinkmenomis, ir kas jose turi būti. Jei siuntėjas jums yra nežinomas ir apie jį neturite jokio supratimo, ištrinkite laišką kartu su prisegta rinkmena.

Naudokite ugniasienę (angl. „firewall”), kuri riboja kitų kompiuterių, internetinių prietaisų galimybes prisijungti prie jūsų kompiuterio. Reguliariai patikrinkite, ar ugniasienė yra įjungta.

Naudokite patikimas anitivirusines programas, kurios apgins jus nuo šnipinėjimo ir kenksmingų programų. Nuolat jas atnaujinkite ir tikrinkite, ar jos yra įjungtos.

Nelaikykite miegamajame įjungto kompiuterio. Paaiškinkite šeimos nariams, kad prieš įjungtą kompiuterį nesielgtų taip, kaip jie nenorėtų elgtis viešai, ar ko neturėtų matyti jų pažįstami žmonės. Paaiškinkite apie įsilaužėlių keliamą grėsmę, kokios informacijos ir kokių vaizdų šie ieško.

Apsaugokite bevielį ryšį. Priskirkite jam slaptažodį, kuris turi būti patikimas ir sudėtingas, kad įsilaužėliui būtų sunkiau jį atspėti. Nenaudokite slaptažodžio, kurį jums kaip laikiną duoda maršrutizatoriaus gamintojas.

Internete nebendraukite su svetimais žmonėmis, nevykdykite jų nurodymų ar prašymų. Netikėkite jų vilionėmis.

Kompiuterius remontuokite tik patikimose remonto įmonėse. Neleiskite tvarkyti jūsų kompiuterio nepažįstamiems, nežinomiems asmenis nuotoliniu būdu.

Reguliariai pažiūrėkite į vaizdo kameros lemputę. Kai vaizdo kamera yra aktyvi ir naudojama, lemputė dega.

Geriausias sprendimas – uždengti vaizdo kamerą medžiaga. Tai gali būti specialus arba paprastas lipdukas. Įsitikinkite, kad jūsų naudojamas lipdukas nesiglaus prie kameros stiklo ir jo nesugadins.

Alfa.lt