Intelektas – iš mamos, nutukimas – iš tėčio?

Penkios savybės, kurias paveldime iš motinos, ir keturios, perduodamos mums tėvo. Paveldėjote riestą mamos nosį? O gal keistą tėčio „įprotį“ saulėkaitoje pradėti čiaudėti? Ir kažin iš kur tos įspūdingos oranžinės jūsų atžalos garbanos, jeigu giminėje jau kelios kartos nebuvo raudonplaukių?

Paveldimumo mokslas tik atrodo labai aiškus, bet iš tikrųjų toks nėra. Net patys genetikai sako, jog tiksliai nustatyti, iš kur atsiranda viena ar kita žmogaus savybė, praktiškai neįmanoma.

Taip yra dėl to, kad daugelį mūsų bruožų lemia visa krūva skirtingų genų, kuriuos dalimis paveldime iš abiejų tėvų. Bet dar prisideda ir aplinkos įtaka. Tad net ir faktas, jog turime kokios nors specifinės savybės geną, dar nereiškia, jog ji mums pasireikš. Jau nebekalbant apie tai, kad yra daugybė bruožų, kuriuos tikime esant paveldimus, nors tai tėra mitas. Visgi esama kelių bazinių savybių, dėl kurių kilmės genetikai daugiau ar mažiau deda galvas.

Galimybė numesti svorio

Mūsų kūnuose yra dviejų tipų riebalų. Vieni – „gerieji“, arba rudieji, riebalai spartina medžiagų apykaitą ir padeda išlaikyti sveiką svorį.

Kiti riebalai – balti – vadinami „blogaisiais“. Per daug jų susikaupus, vystosi nutukimas ir visokios ligos.

Kiekvienas turime ir vienokių, ir kitokių riebalų, bet rudųjų kiekį greičiausiai esame paveldėję iš mamos.

Galimybė priaugti svorio

Už ruduosius riebalus turėtume būti dėkingi mamoms, o dėl baltųjų galime kaltinti tėčius. Kiek tokių riebalų sukaupiame, ypač aplink vidaus organus, gali iš dalies lemti vyriškąja linija perduodami genai.

Bet genetika tikrai nėra nuosprendis: daug svarbesnis antsvorio atsiradimui yra mūsų pasirenkamas gyvenimo būdas.

Gebėjimas susitelkti

Jeigu serotonino – smegenų gaminamo nuotaikas reguliuojančio hormono – jūsų motinos organizme mažoka, didelė tikimybė, kad jums vyresniame amžiuje išsivystys aktyvumo ir dėmesio sutrikimas.

Mat tie patys genai, kuriuos motina perduoda vaikui ir kurie veikia serotonino gamybą, panašu, daro įtaką gebėjimui susikaupti.

Ankstyvas lytinis brendimas

Spuogai, „lūžtantis“ balsas, mėnesinės pačiu netinkamiausiu metu – neišvengiamas etapas kelyje į suaugusiųjų gyvenimą. Kada tiksliai jis prasideda, lemia abiejų tėvų genai. Tačiau jeigu lytinis brendimas prasideda anksti – mergaitėms prieš 8-ąjį, berniukams – 9-ąjį gimtadienį, už tai gali būti atsakingas iš tėvo gautas genas arba, tiksliau, genetinė mutacija.

Juoko linijos

Tai, kaip lėtai senstate ir kiek tas senėjimas matosi jūsų veide, gamtos būna nulemta ląstelių lygmeniu.

Šie dalykai priklauso nuo to, kiek per gyvenimą pažeidimų patiria jūsų mitochondrinė DNR – genai, kuriuos paveldite tik iš mamos.

Išoriniai veiksniai, tokie kaip saulė, rūkymas, nesveika mityba, irgi gali pažeisti mitochondrinę DNR, tačiau dalį žalos visgi gauname ir iš motinos. Ir kuo daugiau mitochondrinės DNR mutacijų paveldime, tuo greičiau ir tuo pastebimiau (raukšlės, žili plaukai) senstame.

Nuotaika

Motinos gali daryti įtaką mūsų nuotaikai daugiau nei vienu – tiesioginiu – būdu.

Mūsų emocijas kontroliuoja su tokiais nuotaikų sutrikimais kaip depresija, siejama smegenų dalis, vadinama kortikolimbine sistema. Ir ją didelė tikimybė paveldėti dukroms iš motinos – gerokai didesnė nei sūnums iš motinos ar abiejų lyčių vaikams iš tėvo.

Polinkį į depresiją gali lemti ir paveldimumas. / Pixabay

Šitai gali reikšti, kad dukros joms būdingą nuotaikų paletę bent iš dalies paveldi iš motinos.

Palikuonių lytis

Akivaizdu, kad vaikų lytį lemia abiejų sutuoktinių genai. Bet ar žinojote, kad tai, kurios lyties genus jūs perduodate savo atžaloms, galite būti paveldėję iš tėvo? Pavyzdžiui, vyras, turintis daug brolių, ir pats greičiausiai susilauks sūnų. Ir atvirkščiai: turintysis daug seserų, labiau tikėtina, augins dukras.

Atmintis

Jau kuris laikas žinoma, kad Alzheimerio ligos istorija šeimoje smarkiai padidina tikimybę ja susirgti. Tačiau naujausio tyrimo rezultatai patikslino, jog genetinė rizika daugiausia paveldima iš motinos.

Alzheimeris – labiausiai paplitusi demencijos vyresniame amžiuje priežastis: kasmet ji diagnozuojama milijonams.

2022-ųjų duomenimis, Alzheimerio liga serga maždaug vienas iš 9 pasaulio gyventojų nuo 65 metų. Dėl to labai svarbu žinoti jos riziką didinančius faktorius, įskaitant ir mamos ligos istoriją. Kuo anksčiau pradedame saugoti savo smegenų sveikatą, tuo ilgau turime galimybę išsaugoti ir šviesų protą, įspėja specialistai.

Vaisingumas

Moters vaisingumui įtakos gali daryti genas, paveldėtas iš tėvo.

Normalioje kiaušialąstėje centriole vadinama ląstelė išnyksta šiai natūraliai vystantis. Bet jeigu neišnyksta – dažniausiai dėl genetinės disfunkcijos, perduodamos vyriškąja linija, – moteris būna nevaisinga.

Plaukų augimo linija

Turbūt teko girdėti, kad plikimo būdą, kaip ir laiką, kada pradeda netekti plaukų, vyrai paveldi iš mamos giminės. Tačiau mokslinis tyrimas, atliktas dalyvaujant daugiau kaip 55 000 vyrų, atskleidė, jog tai mitas.

Tyrėjai aptiko 287 nepriklausomus genetinius signalus, susijusius su vyriško tipo plikimu, ir tik 40 iš jų yra randami X chromosomoje – tai yra paveldimi moteriškąja linija.

Likusieji genetiniai signalai plačiai išsibarstę po DNR ir paveldimi iš abiejų tėvų. Kas ir mokslininkams buvo netikėta, kad kai kurie su plaukų išslinkimu siejami genai taip pat susiję su padidėjusia širdies ligų rizika vyrams.

Įdomūs faktai

Viena iš savybių, kurias paveldime iš motinos, yra intelektas.

Yra daugybė keistų savybių, kurias ne visi žinome esant irgi paveldimas. Pavyzdžiui, ilgas antrasis pėdos pirštas, plaukuoti krumpliai, nepriaugę ausų lezgeliai ar gebėjimas susukti liežuvį į vamzdelį. O dar paveldimas visiškas klausos nebuvimas. Jeigu visi juokiasi jums bandant dainuoti, gali būti, dėl to kalta įgimta amuzija, atimanti gebėjimą atpažinti ir atkurti melodiją.

Kartais amuzija pasireiškia dėl smegenų traumos, tačiau didžioji dalis klausos neturinčių žmonių nejaučia jokių sveikatai kenkiančių simptomų. Tik tiek, kad karaokės baruose jie ne itin laukiami klientai, nes patys nesuvokia nusidainuojantys.

Manoma, kad 70–80 proc. muzikinės klausos neturinčių asmenų šią savybę paveldėjo, o tokie žmonės sudaro apie 4 proc. visos žmonijos.