Insultas – klastinga liga, kuri žmogų ištinka visiškai netikėtai

Rugpjūčio 6 d. viešbučio „Šiauliai“ konferencijų salėje vyko Šiaulių miesto moterų krūties patologijos asociacijos „Salvia“ vykdomo projekto „Sveikata mūsų pačių rankose“, dalinai finansuojamo Šiaulių m. savivaldybės, paskaita „Insulto požymiai, diagnostika, pirmoji pagalba“. Paskaitą vedė Erika Galvanauskaitė, Respublikinės Šiaulių ligoninės Neurologijos skyriaus gydytoja neurologė.

Insulto požymiai literatūroje aprašomi jau 400 metų prieš mūsų erą, bet ir šiais laikais insultas išlieka didele pasauline problema. Kas 6 sekundes nuo insulto pasaulyje miršta žmogus, o 1 iš 6 žmonių per gyvenimą susirgs insultu. Labai svarbu suprasti insulto priežastis, rizikos veiksnius, kad galima būtų juos koreguoti ir išvengti šios pavojingos ligos.

Svarbiausi insulto rizikos veiksniai yra širdies ritmo sutrikimai (prieširdžių virpėjimas), padidėjęs kraujo spaudimas, cukrinis diabetas, nutukimas, padidėjusi cholesterolio koncentracija kraujyje, nesveika mityba, nejudrus gyvenimo būdas, rūkymas ir nesaikingas alkoholio vartojimas.

Tik pats žmogus turėtų padaryti viską, kad šią riziką sumažintų ar jos išvengtų – atsisakyti nesveiko maisto, sportuoti arba tiesiog daugiau judėti, mesti rūkyti ir vartoti mažiau alkoholio. Sėkmingai koreguojant pagrindinius rizikos veiksnius, galima išvengti net apie 80 proc. visų insultų

Insultas skirstomas į išeminį (užsikimšus kraujagyslei) ir hemoraginį (trūkus kraujagyslei), jų rizikos ir priežastiniai veiksniai skiriasi, bet simptomai (klinika) labai panašūs. 70 procentų visų insultų pasireiškia klasikiniais insulto požymiais - staigiu, vienpusiu galūnių nusilpimu, veido perkreipimu, kalbos sutrikimu.

Dažniausi trys insulto požymiai:

1) vienos pusės veido paralyžius (perkreiptas veidas, nusviręs lūpos kampas);

2) nusilpusi ranka, kurios negali pakelti ar išlaikyti pakeltos (kartu gali būti nusilpusi ir koja, atsiradęs pažeistos pusės tirpimas);

3) sutrikusi kalba (ligonis kalba padrikais žodžiais ar tik skiemenimis, nesugeba suformuluoti minties, atsakyti į paprastus klausimus ar neaiškiai taria žodžius).

Ypatingai svarbu atpažinti šiuos simptomus ir kuo greičiau kreiptis į gydymo įstaigą, nes reperfuzinis gydymas, kurio metu galima atkurti kraujotaką galvos smegenyse, turi tam tikrą ribotą terapinį langą, per kurį šis gydymas gali būti pritaikytas.

Laikas marina smegenis . Kai užsikemša smegenis maitinanti kraujagyslė, sutrinka smegenų ląstelių aprūpinimas krauju, jos negauna deguonies ir maisto medžiagų. Kuo ilgiau tęsiasi toks neuronų „badas“, tuo daugiau jų numiršta. Specifinis insulto gydymas yra galimas tik pirmomis valandomis nuo susirgimo pradžios, kol smegenų ląstelės dar nėra negrįžtamai pažeistos. Tyrimais nustatyta, kad per kiekvieną ūminio išeminio insulto minutę, išliekant sutrikusiai kraujotakai, žūva 1,9 milijono nervinių ląstelių. Dėl to, įtariant insultą, privalu kuo skubiau kviesti greitąją pagalbą. Greičiau suteikus specifinį gydymą ir kvalifikuotą priežiūrą išlieka didesnė palankios išeities ir geresnio atsistatymo tikimybė. Kaip atstatoma smegenų kraujotaką? Intraveninė trombolizė – krešulio tirpdymas, kai leidžiamas specialus vaistas (trombolitiką) į veną. Šį gydymo būdą galima taikyti praėjus ne daugiau kaip 4,5 val. nuo simptomų pradžios. Trombolizė padidina palankios išeities tikimybę iki 30 proc. Trombektomija – kraujo krešulio mechaninis ištraukimas iš kraujagyslės. Šį gydymo būdą daugumoje atvejų galima taikyti iki 6 val. nuo simptomų pradžios. Trombektomija padidina palankios išeities tikimybę iki 50 proc.

Stenkitės koreguoti insulto rizikos veiksnius. Tai padeda išvengti 80 proc. insultų. Atpažinkite dažniausius insulto požymius: perkreiptas veidas, nusilpusi ranka, sutrikusi kalba. Įtarus insultą, nedelsiant kvieskite greitąją pagalbą – laikas marina smegenis. Nelikite abejingi šiai problemai – papasakokite apie insultą savo artimiesiems.

Remiamas turinys