Iniciatyva donoro kortelę siūlyti keičiant dokumentus paramos Seime nesulaukė

Iniciatyva donoro kortelę siūlyti keičiant dokumentus paramos Seime nesulaukė
Lietuva
A. Rutkausko nuotr.
Etaplius.lt Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  BNS

Siūlymas plačiau dalinti donoro korteles, pateiktas kaip alternatyva numanomo sutikimo organų donorystės modeliui, Seime paramos nesulaukė.

Parlamentas šią savaitę po pateikimo atmetė Seimo narių Agnės Širinskienės ir Astos Kubilienės pataisas, kad gaunant arba keičiant asmens dokumentus, vairuotojo teises žmonėms būtų pasiūloma pasirašyti sutikimą dėl organų donorystės.

Už projektą balsavo 41 Seimo narys, prieš buvo devyni ir 37 susilaikė, kitu balsavimus jis grąžintas iniciatorėms tobulinti.

Pataisas parlamentarės registravo kaip alternatyvą grupės Seimo narių projektui, kuris siūlo numanomo sutikimo organų donorystės modelį. Pagal jį, visi žmonės laikomi potencialiais donorais, išskyrus raštiškai atsisakiusius jais būti. Šiam projektui po pateikimo anksčiau buvo pritarta.

Kortelių išduodama nedaug

A. Širinskienė pristatydama pataisas teigė, kad donoro kortelė yra aiškus ženklas tiek medikams, tiek donoro artimiesiems dėl išreikštos žmogaus valios.

Numanomo sutikimo modelį jį vadino „ganėtinai radikaliu“, nes jis atima galimybę iš žmogaus aktyviais veiksmais duoti sutikimą donorystei, ir vietoje to siūlė plėsti donoro kortelių išdavimo tinklą.

„Deja, bet Lietuvoje, palyginti su kitomis Europos Sąjungos šalimis, ar JAV, donoro kortelių išdavimo skaičius labai ribotas. Tikrai nesuvokiu, kodėl mes jau daugiau kaip dešimtmetį donoro korteles išduodame tik sveikatos priežiūros įstaigose“, – sakė A. Širinskienė.

Viena numanomo sutikimo donorystės modelio iniciatorė konservatorė Jurgita Sejonienė teigė, kad dabartinis modelis yra neefektyvus. 

„2022 metų rug­sė­jo 1 dieną iš vi­so bu­vo iš­duo­tos 42 tūkst. 62 kor­te­lės. Per vi­sus dau­giau kaip 20 me­tų iš tu­rin­čių do­no­ro kor­te­lę do­na­vu­sių žmo­nių bu­vo tik sep­ty­ni, tik du efek­ty­viai. Tai koks ši­tos sis­te­mos efek­ty­vu­mas?“ – kalbėjo J. Sejonienė.

Potencialūs donorai – visi, išskyrus atsisakiusius

Anksčiau tą pačią dieną Seimas ėmėsi J. Sejonienės su daugiau kaip 40 parlamentarų pateikto projekto, kad visi žmonės laikomi potencialiais donorais, išskyrus raštiškai atsisakiusius jais būti. Po pateikimo už projektą balsavo 56 Seimo nariai, 29 buvo „prieš“ ir 16 susilaikė, toliau projektas bus svarstomas komitetuose.

Šiomis pataisomis būtų nustatyta, kad donoru gali būti kiekvienas veiksnus asmuo, kuris nėra sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka pareiškęs nesutikimo, kad jo audiniai, ląstelės, organai būtų atiduoti transplantacijai. 

Jei žmogus nebūtų išreiškęs savo valios dėl donorystės, reikėtų artimųjų sutikimo. Įstatyme liktų galioti nuostata, kad be mirusiojo artimųjų sutikimo mirusio asmens audinius, organus paimti ir panaudoti transplantacijai draudžiama.

Per pateikimą „valstietis“ Arvydas Nekrošius iniciatorės klausė, ar šiuo projektu „nebus atidaryta Pandoros skrynia“ ir nepakirs žmonių pasitikėjimo donorystės sistema.

„Ar ne­bus taip, kad tie­siog su šiuo įsta­ty­mo pro­jek­tu jūs pa­kir­si­te es­mi­nį pa­si­ti­kė­ji­mą vi­sa sis­te­ma ir žmo­nės puls ma­siš­kai at­si­sa­ki­nė­ti? Tie­siog raš­tu už­pils pra­šy­mais, kad mes ne­no­ri­me, mes ne­no­ri­me, mes ne­no­ri­me. Iš es­mės ši­tas pro­jek­tas suž­lug­dys vi­są do­no­rys­tės pro­gra­mą. No­rė­da­ma ge­ro ar ne­pa­da­ry­si­te blo­giau?“ – sakė A. Nekrošius.

J. Sejonienė teigė, kad numanomo sutikimo donorystės modelis veikia daugelyje Europos šalių ir „ta Pandoros skrynia niekur taip ir neatsivėrė“.

Pakeistų informuoto sutikimo modelį

Lietuvos vyskupų konferencija anksčiau yra paskelbusi nepritarianti numanomo sutikimo organų donorystės modeliui, nes „sąmoningas asmens apsisprendimas dovanoti organą turi būti išreikštas jo aktyviais asmeniniais veiksmais“.

Pasak Lietuvos katalikų bažnyčios vadovybės, sutikimas donorystei negali būti numanomas vien iš asmens neveikimo, nes pastarasis gali kilti ir iš nežinojimo ar neapsisprendimo, o ne iš tikro noro išreikšti donorystei palankią poziciją ir dovanoti organus.

Lietuvoje šiuo metu taikomas informuoto sutikimo donorystės modelis, kai asmuo, sutinkantis tapti organų donoru, privalo išreikšti savo sutikimą, tai yra užsiregistruoti donoro kortelei.

Prie numanomos donorystės modelio, kai kiekvienas šalies pilietis yra laikomas potencialiu organų donoru, nebent yra pasirašęs nesutikimą, siūlo pereiti Nacionalinis transplantacijos biuras.

Šių metų rugsėjo 1 dienos duomenims, Lietuvoje yra išduota per 42 tūkst. donoro kortelių.

Šiuo metu Lietuvoje transplantacijos laukia 334 žmonės, iš jų – trys vaikai.