In memoriam Vytautas Damaševičius (1944–2021)

Šiauliai

Reporteris BrigitaŠaltinis: Etaplius.lt

197129

Gruodžio 9 dieną mirė žinomas kraštietis, kino režisierius, operatorius Vytautas Damaševičius. Visada energingas, kupinas idėjų, mylintis savo gimtąjį kraštą, nepamirštantis savo šaknų, kurios jį siejo su gimtuoju Skomaičių kaimu, jis skubiu žingsniu ėjo per gyvenimą, bet visa, ką užfiksuodavo jo skvarbi dokumentalisto akis, liko ateičiai, istorijai. Vytautas Damaševičius du straipsnius yra parašęs monografijai „Baisogala“: „Skėmių mokykla“ ir „Kaimas prie plento“. Apie jo gyvenimą ir darbus parengtas straipsnis Radviliškio viešosios bibliotekos leidžiamame kraštotyros žurnale „Radviliškio kraštas“.

V. Damaševičius gimė 1944 m. vasario 11 d. Skomaičiuose, Radviliškio rajone, o 1948 metais jis su šeima iš gimtųjų kraštų išvažiavo į Vilnių. Pasak jo, tėvui teko pasirinkti: eiti į kolūkį, būti ištremtam į Sibirą ar pabėgti. Pasirinkta trečia galimybė. Ten jo šeima įsikūrė Vilniuje, Žvėryne, tuomet jis buvo tarsi kaimas, su daržais ir gyvulių tvarteliais. V. Damaševičius visą gyvenimą liko ištikimas Žvėrynui. Jo aistra ir pasišventimas buvo skirtas jo senajai dvasiai išsaugoti. Jam buvo skaudu, kad senojo Vilniaus rajono dvasia dingsta po beveidžiais, naujai statomų pastatų fasadais, todėl jis visomis įmanomomis priemonėmis stengėsi išsaugoti tą senąją Žvėryno dvasią: rinko senas fotografijas, rašė straipsnius, dar šiais metais dviem filmais papildė savo kurtą „Senųjų vilniečių" dešimties dokumentinių filmų ciklą, drauge su bendraminčiais spaustuvei atidavė kalendorių „Žvėrynas-2022“, kurio, deja, jau nebepavartys.

V. Damaševičius nuo 1963 metų ėjo dokumentalisto, režisieriaus, kino operatoriaus keliu. Tais metais jis pradėjo dirbti Lietuvos kino studijoje, kino kronikos, vėliau vaidybinių filmų operatoriaus asistentu. 1968m. įstojo į Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto žurnalistikos specialybę, kur mokėsi du kursus. 1975 metais įstojo į Leningrado (dabar – Sankt Peterburgo) teatro, muzikos ir kinematografijos institutą, 1980 m. čia apsigynė režisieriaus diplomą. Diplominis darbas – dokumentinis filmas ,,Man rūpi“ apie profesinės techninės mokyklos moksleivius.

1980 m. baigė Teatro, muzikos ir kinematografijos institutą Leningrade. 1980–1992 m. Lietuvos kino studijos dokumentinių filmų režisierius. Dirbo antruoju operatoriumi kuriant vaidybinius filmus „Smokas ir Mažylis“ (1975), „Rungtynės nuo 9 iki 9“ (1980, abiejų režisierius R. Vabalas), „Sodybų tuštėjimo metas“ (1976), „Faktas“ (1981, abiejų režisierius A. Grikevičius), „Mano vaikystės ruduo“ (1977, režisierius G. Lukšas).

Eruditas, neįtikėtino kūrybingumo ir produktyvumo žmogus paliko didžiulį dokumentinių filmų apie Lietuvos istoriją, menininkus, kūrėjus lobyną.

Režisavo dokumentinius filmus „Stumbras“, „Lapė“ (abu 1981), „Sugrįžimas“ (1990, visi su P. Abukevičiumi), „Saigakai“ (1982), „Kaimo mokytojos“ (1983), „Ieva nori dainuoti“ (1984), „Vėlinių ugnys“ (1988), „Liūdnoji Venecija“ (1990), „Barikadų vaikai“ (1991). „Kelias į Everestą“ (1992), „Mano kaimas“ (1992). kino periodikos filmų „Lietuvos kino kronika“ (1988–94).

Nuo 1993 m. su bendražygiu Juozu Matoniu kūrė televizijos dokumentinius filmus. Sukūrė filmų portretų, istorinių, buitinės ir socialinės tematikos filmų. Didžiąją kūrybos dalį sudaro kultūros tematikos filmų ciklai („Menininkų portretai“, nuo 1994 m., daugiau, kaip 60 filmų, „Lietuvos kultūros paveldas“, nuo 1996 m., „Repeticija: Teatro pulsas“, nuo 1997 m.). Su J. Matoniu kūrė dokumentinių videofilmų ciklus: „Menininkų portretai / Metraštis“ (nuo 1994, 103 filmai; svarbiausi: „Kino operatorius Jonas Gricius“, „Aktorė Monika Mironaitė“, „Kompozitorius Jonas Nabažas“, „Dailininkė Dalia Kasčiūnaitė“, „Dailininkas Vytautas Ciplijauskas“, „Dailininkai Birutė Žilytė ir Algirdas Steponavičius“, „Rašytojas Petras Dirgėla“, „Dailininkas Vytautas Šerys“, „Poetas Jonas Strielkūnas“, „Valstybinis Vilniaus kvartetas“, „Kompozitorė Onutė Narbutaitė“, „Skulptorius Stanislovas Kuzma“, „Kino režisierius Marijonas Giedrys“, „Skulptorius Alfonsas Ambraziūnas“, „Dailininkas Jonas Čeponis“), „Lietuvos kultūros paveldas“ (21 filmas; svarbiausi: „Vilniaus senamiestis“, „Lietuvos dvarai“, „Vilniaus katedra“, „Sugrįžimas į senuosius Trakus 2000“, „Palikimas be testamento“, „Czesławo Miłoszo Vilnius“, „Peterburgo lietuviai“, „Lietuviai Latvijoje, Latvijos lietuviai“, „Krokuvoje – mano širdis“, „Technikos paveldas“, „Gynybiniai įtvirtinimai Lietuvoje“), „Įveikti negalią“ (abu ciklai nuo 1996, 12 filmų; svarbiausi: „Žmonės rateliuose“, „Vilties vaikai“), „Repeticija – teatro pulsas“ (nuo 1997, 9 filmai; svarbiausi: „Jono Vaitkaus teatras“, „Henrikas Vancevičius: „Mandragora“, „Oskaro Koršunovo teatras“, „Rimas Tuminas: „Karalius Edipas“, „Gintaro Varno teatras“). Su J. Matoniu sukūrė filmų portretų („Generolas Povilas Plechavičius“, 1994, „Kad įvykdyčiau Dievo valią. Kardinolas Vincentas Sladkevičius“, 1996, „Czesławo Miłoszo Vilnius“, 2006), istorinių („Tikra Armijos Krajovos istorija“, 1993, „Negrįžtantis laikas“, 1994, „Išnykstantis Žvėrynas“, 1995, „Lietuvos kariuomenės vadai“, 2008) filmų.

V.Damaševičius buvo apdovanotas Lietuvos meno kūrėjų asociacijos premija (su J. Matoniu 2003 m.), Gedimino ordino Riterio kryžiumi (2004 m.), Lietuvos Respublikos Vyriausybės kultūros ir meno premija (su J. Matoniu 2013).

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt