In memoriam LDS narė Ona Birutė Vincevičienė (1924–2019)

Mus ką tik pasiekė liūdna žinia, kad šių metų kovo 9-tąją amžinybėn iškeliavo pripažinta dailininkė produktyvi ir talentinga rūbų modeliuotoja Ona Birutė Vincevičienė.

Atsisveikinimas su velione vyks kovo 12 dieną, antradienį, 10–14 valandomis prie Petro ir Povilo bažnyčios III-ioje šarvojimo salėje (Antakalnio g. 1, Vilnius). į Antakalnio kapines velionė išlydima 14 val.

Dailininkė Ona Birutė Vincevičienė (Girnienė 1950–1964 m.) po karo, dar Tarybų Lietuvoje pirmoji kėlė drabužių estetikos klausimus. 1950 m. dailininkė paruošė spaudai madų žurnalą moterims. Aktyviai dalyvavo spaudoje, ruošdama straipsnius ir piešinius drabužių estetikos klausimais.

Vėliau pradėjo rūpintis Vilniaus modelių namų įkūrimu. Nuo 1954 m. paskiriama naujai organizuotų Vilniaus modelių namų meno vadove. Prie modelių namų buvo įkurtas madų žurnalas „Banga". O dailininkės sukurtų modelių nuotraukos buvo spausdinamos ne tik respublikiniame, bet ir sąjunginiuose madų žurnaluose.

Nuo pirmų Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos egzistavimo metų bendradarbiavo televizijos laidose moterims. Neretai buvo kviečiama į pokalbius LRT radijo laidose.

Projektavo drabužių kolekcijas masinei gamybai Lietuvos ir kitų Tarybų Sąjungos respublikų siuvimo fabrikams, kur drabužiai buvo tiražuojami tūkstančiais. Sukurdavo maždaug po 100 modelių per metus, Vilniaus modelių namuose išdirbo 32 metus. Daugiausia kūrė kolekcijas jaunimui.

Kūrė eksperimentinius modelius ir parodines kolekcijas, eksponuotas tarptautinėse parodose. Drabužių modeliuotojos sukurti modeliai eksponuoti ir ne kartą pažymėti tarp geriausių daugelyje Lietuvos ir užsienio parodų. Nuo 1968 m. Lietuvos Dailininkų sąjungos narė.

Šalia pagrindinio darbo Vilniaus modelių namuose, kūrė pagal užsakymus. Projektavo koncertinius kostiumus, tęsdama lietuvių liaudies istorinio ir etnografinio kostiumo tradicijas. Parengė projektus ir įgyvendino koncertinius kostiumus daugeliui to meto Lietuvos meno ir saviveiklos kolektyvų – liaudies ansamblių, orkestrų, šokių ir dainų kolektyvų, chorų („Liepaitės", „Ąžuoliukas", B. Dvariono muzikos mokyklos choras ir simfoninis orkestras, M.K. Čiurlionio menų mokyklos choras, smuikininkų orkestras, Klaipėdos pučiamųjų orkestras, Kauno radijo komponentų gamyklos choras, Alytaus ir Kauno profsąjungų rūmų kolektyvai ir kt.).

Sukūrė modelius Respublikinių moksleivių dainų ir šokių šventėms 1969 m., 1977 m., 1987 m. ir Respublikinėms dainų šventėms 1975 m., 1980 m., 1985 m., 1990 m. (pramoginių šokių, orkestrų, pučiamųjų, chorų bei liaudies ir žanrinių pastatymų kolektyvams, darželinukams ir jų auklėtojoms ir kt.). Aprengė septynių dainų švenčių didesnę dalį kolektyvų.

Produktyviausi dailininkės meninės veiklos metai 1950–1995 m.