Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Brigita ŠliužaitėŠaltinis: Etaplius.lt
In memoriam Juditai Marcinkevičiūtei - Vilimienei (1942 11 27–2018 09 26)
Judita Marcinkevičiūtė-Vilimienė gimė 1942 m. lapkričio 27 d. Kudirkos Naumiestyje. Vidurinę mokyklą baigė Naujojoje Akmenėje ir būtent čia besimokinant įvyko pirmoji jos pažintis su teatru, suvaidintas pirmasis vaidmuo.
Vėliau gyvenimo keliai Juditą atvedė į Jurbarką. Iš pradžių vaidinta dramos kolektyve, veikusiame prie Nerūdinių statybinių medžiagų gamyklos, o 1972 m. režisierius Antanas Švedas ją pakvietė į tuometinį Jurbarko liaudies teatrą. Ir nuo tada scena tapo neatsiejama Juditos gyvenimo dalimi. Per keturiasdešimt šešerius metus, atiduotus šiam kolektyvui, ji sukūrė 22 vaidmenis režisierių Algirdo Pauliukaičio, Antano Švedo ir Danutės Budrytės-Samienės režisuotuose spektakliuose. 2012 m. švenčiant teatro dieną J. Vilimienei buvo įteikta nominacija „Geriausia moteriško vaidmens atlikėja“ už Marės vaidmenį, sukurtą spektaklyje P. Petliuko „Brangusai pabučiavimas“. Kaip ir dirbdama, taip ir kurdama, ji iš kitų išsiskirdavo savo kruopštumu, tikslumo siekimu.
J. Vilimienė buvo neatsiejama Jurbarko K. Glinskio teatro dalis. Nuo 2003 iki 2009 m. ji dirbo režisierės padėjėja, o ir pasitraukusi iš užimamų pareigų visada talkino teatrui organizaciniuose darbuose. Pagaliau teatras Juditai buvo daug daugiau nei bendro pomėgio suviliotų žmonių grupė. „...Teatras tai – bacila, – 2014 m. išleistoje knygoje „Jurbarko kultūros centro Konstantino Glinskio teatras“ rašė ji. – Traukia ne tik scena. Labai malonu bendrauti su kolektyvu. Tai lyg antra šeima. Gyvename vieni kitų pasiekimais, kartu liūdime nelaimėje. Pavarčius praeities puslapius, su širdgėla prisimenu išėjusius. Visų jų labai trūksta...“. Ir šitoje vietoje sunku nesutikti su ja. Mums irgi jos labai truks. Todėl atsisveikinant belieka kiek perfrazavus pakartoti režisieriaus Petro Bielskio pasakytus žodžius: „Jeigu išėjusiąją galima paguosti, tegul žino, kad mes ją labai mylėjome.“
J. Vilimienė pašarvota prie policijos komisariato esančioje salėje. Laidotuvės rugsėjo 28 d. 13 val. senosiose Jurbarko kapinėse.
Jurbarko Konstantino Glinskio teatras