Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Ramutė ŠimukauskaitėŠaltinis: Etaplius.lt
2020 metų rugsėjo 22 dieną nenumaldomasis laikas į Amžinybę išsivedė Benigną Bernatavičienę, ilgametę Jiezno vaikų lopšelio-darželio vedėją – žmogų, šiai vienintelei darbovietei ir Jiezno vaikams atidavusį didžiąją savo gyvenimo dalį.
Benignos Visockaitės-Bernatavičienės gyvenimo kelias prasidėjo 1931 metais sausio 1 dieną šviesiame Dzūkijos krašte, Leipalingyje. 1952 metų pradžioje baigusi pirmuosius ikimokyklinio ugdymo kursus, energinga, atkakli ir darbšti vos dvidešimt vienerių mergina pradėjo dirbti ką tik įkurtame Jiezno rajono vaikų darželyje ir po pusmečio jau buvo paskirta jo vedėja. Buvusios bendradarbės prisimena jos darbštumą, net pedantišką reiklumą sau ir kitiems, tačiau pabrėžia, kad dirbti nebuvo sunku: vedėja gerbė savo darbuotojus, visada tardavosi su jais, buvo labai taktiška. Jiezno vaikų lopšelis-darželis buvo giriamas už gražiai sutvarkytą aplinką, parengtas ugdymo priemones. Kai 1974 metais įstaiga persikėlė į naujas erdvias patalpas, vedėjai drauge su kolegėmis teko nemažai paplušėti, kol varganą jos buitį praturtino baldais, naujomis ugdymo priemonėmis. Teko ir dažyti, ir tapetuoti, o kiek kartų net į kitas šalis riedėjo pačios vedėjos ar darželio auklėtojų automobiliai, kad parvežtų darželiui šviestuvus, užuolaidas, kad darželis taptų jaukiais namais šimtui keturiasdešimčiai Jiezno vaikų.
Taip ir prabėgo 49 metai – beveik pusė amžiaus. 2001 metų rugpjūtį išeidama į užtarnautą poilsį, vedėja sakė: „Nereikalavau iš auklėtojų, kad suteiktų vaikams išskirtinių žinių, tik prašiau apgaubti šiluma, rasti būdą švelnumu paveikti labiau išdykusius. Sakiau, kad auklėtojos su visais vaikais elgtųsi kaip su savais“. Nuoširdus darbas neliko nepastebėtas ir neįvertintas: Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerija ne kartą ilgametę vedėją apdovanojo Garbės ir padėkos raštais, o išmyluoti, šiluma apgaubti darželį lankę vaikai ir jų tėveliai (nemaža dalis patys auginti tų pačių rankų) ir dabar prisimena darželio vadovės rūpestį. Tiesa, ne visi jie žinojo, kad per tuos ilgus metus, gražiai nugyventus Jiezne, jų darželio vedėja buvo ir puiki šokėja, dainininkė, daug metų dainavusi Prienų rajono mokytojų chore, šauni artistė, kartu su vyru Anatolijumi vaidinusi jo ir kitų režisuotuose spektakliuose.
Atsakingas darbuotojas, kūrybingas ir šiltas žmogus, rūpestinga žmona ir mama – tokia buvo Benigna Bernatavičienė, kartu su dabar jau šviesios atminties vyru Anatolijumi nugyvenusi darnų šeimos gyvenimą, gražiai užauginusi dukrą Jadvygą ir sūnų Henriką, visada jais labai didžiavusis.
Tikėkim, kad laikas nenuneš į užmarštį šio žmogaus atminimo: išbarstytos gerumo sėklelės vis dygs ir darys šitą pasaulį šviesesnį, kaip tai per gyvenimą darė Benigna Visockaitė-Bernatavičienė.
Jiezno gimnazijos bendruomenė