In memoriam Antanui Piškinui (1936-2019)

Vilnius

Širvintų ŠirvisŠaltinis: Etaplius.lt

69415

Man visi čia sakė, kad esu tik svečias…

Ir lelijos žiedas ir laukų gėlė,

Žemės balti sodai, žemės pievos plačios

Tik siaura, kaip lieptas, mūsų pakelė

(B. Brazdžionis)

antanas-550x721-kopija.jpg

Ištikti žinios apie staigią netektį, norime trumpam sustabdyti laiką ir dar kartą prisiminti šviesų žmogų, daugeliui iš mūsų buvusį moraliniu autoritetu.

2019 m. sausio 23 d., eidamas 83-iuosius metus, mirė Antanas Piškinas, gim. 1936 m. vasario 10 d. Ukmergės apskrities Gelvonų valsčiaus Šarkaičių kaime. Jis mokėsi Gelvonų vidurinėje mokykloje, jau tuo metu sportavo, dalyvavo saviveikloje. Baigęs 7 klases, įstojo į Ukmergės mokytojų seminariją, kurią baigęs buvo paskirtas mokytoju į Ukmergės rajono Laičių septynmetę mokyklą. Tais pačiais metais buvo pašauktas į kariuomenę, tarnavo Irkutsko srityje, Nižneudinske, vėliau Bresto srityje, ryšio daliniuose. Po tarnybos tęsė mokytojo darbą Užušilių pradinėje mokykloje Širvintų rajone. Dirbdamas mokytoju, laisvalaikiu organizavo mokinių ir jaunimo saviveiklinius pasirodymus. 1960 metais pirmą kartą dalyvavo dainų šventėje. Aktyvus mokytojas buvo pastebėtas ir nusiųstas mokytis į aukštąją partinę mokyklą, kurią baigęs, 1969 m. gavo paskyrimą į Širvintų rajono vidaus reikalų skyrių, į viršininko pavaduotojo pareigas. Šiam darbui skyrė didelę savo gyvenimo dalį. Dirbo iki 1990 m. liepos 1 d., per tą laiką teko dirbti su penkiais vidaus reikalų skyriaus vadovais. Jis skatino pareigūnus mokytis, būti principingais, sąžiningais, pats stengėsi būti pavyzdžiu ir uždegė meile saviveiklai. Jau nuo 1972 m. vidaus reikalų skyriuje buvo stiprūs saviveiklos kolektyvai: vyrų ansamblis, moterų trio, agitbrigada.

Likimas ne kartą tikrino Antano tvirtybę. Tėvelio jis neteko būdamas trejų, pirmoji žmona mirė 1983 metais, jam vienam teko rūpintis dviem sūnumis. Tačiau skaudžiausias smūgis buvo jaunėlio Eugenijaus, policijos pareigūno, pirmosios policijos akademijos magistrų laidos absolvento, mirtis 1998 metais. Našlaitėmis liko dvi jo dukrelės, kurioms niekada netruko senelio meilės, paramos ir palaikymo. Tas pats likimas dovanojo gerą patėvį, seserį, vėliau ir antrąją žmoną, kilusią iš tremtinių šeimos, Genovaitę Starkūnaitę, vėliau Piškinienę. Visos netektys nepalaužė šio žmogaus, jis ir toliau aktyviai dalyvavo visuomeniniame gyvenime: choro ir folkloro ansamblio „Gojus“ veikloje, „Bočių“ draugijos veikloje, dalyvavo dainų šventėse, su saviveiklos kolektyvais keliavo po Lietuvą ir Europą, buvo aktyvus medžiotojas. O svarbiausia – visada išliko žmogumi, turinčiu savo nuomonę, nebijančiu jos išsakyti, visada pasiruošusiu padėti, atjausti. Tokį jį mes ir atsiminsime. Netekome mylimo tėčio, senelio, vyro, brolio, mokytojo, teisėsaugos veterano, aktyvaus visuomenininko, saviveiklininko, medžiotojo.

Su liūdesiu ir pagarba,

Buvę bendradarbiai, Kielių medžiotojų klubo, folkloro ansamblio „Gojus“ ir „Bočių“ draugijos nariai.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt