PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Aktualijos2021 m. Vasario 11 d. 12:29

Imunitetą COVID-19 ligai gali turėti 8,5 procentų gyventojų

Lietuva

A. Rutkausko nuotr.

Reporteris IngaŠaltinis: Etaplius.lt


164891

Imunitetą koronavirusui gali turėti 8,5 proc. šalies gyventojų, ketvirtadienį informavo Statistikos departamentas, pristatęs atnaujintus COVID-19 duomenis.

„Šiuo metu turim beveik devynis procentus žmonių, kurie arba persirgo, arba mes neturim jokio įrašo apie jų sirgimą, bet turi teigiamą antikūnų testą, vadinasi kažkokiu būdu buvo kontaktavę su virusu ir įgijo imunitetą, arba jie buvo vakcinuoti“, – spaudos konferencijoje sakė Statistikos departamento duomenų analitikas Jonas Bačelis.

„Kiekvienam žmogui, kuris susidūrė su virusu, yra duodamas tam tikras dienų skaičius, kiek tas žmogus turi imunitetą“, – pridūrė jis.

Kaip vėliau BNS teigė J. Bačelis, kiekvienas iš šių žmonių, esančių galimai imunizuotųjų statistikoje, joje bus 180 dienų nuo skiepijimo ar teigiamo diagnostinio ar antikūnų testo dienos.

„Šis preliminarus dienų skaičius yra naudojamas tik statistikos skelbimo tikslais, tai nėra susiję su galimu imuniteto pasu ar kitais teisiniais ligos aspektais, kurie vertinami individualiai. Be to, šis dienų skaičius gali būti keičiamas, kai turėsime daugiau informacijos apie imunitetą šiam virusui“, – kalbėjo analitikas.

Nuo ketvirtadienio taip pat pradėta skelbti statistinis ir deklaruotas sergamumas bei pasveikimas.

Departamento teigimu, deklaruotas sergantysis – asmuo, kuriam buvo patvirtintas ligos atvejis, bet ligos kortelė dar neuždaryta, ligos pabaiga nepatvirtinta gydytojo. Statistinis sergantysis – tai asmuo, kuriam liga buvo patvirtinta per pastarąsias 28 dienas. Praėjus šiam terminui, statistiškai toks žmogus laikomas pasveikusiu.

Statistinių sergančiųjų rodiklis, anot departamento, gali būti tikslesnis vertinant populiacijos sergamumą, nes tarp deklaruotų sergančiųjų gali būti atvejų, kai asmuo jau nebeserga aktyvia COVID-19 ligos forma, bet šeimos gydytojas nėra patvirtinęs ligos pabaigos dėl įvairių priežasčių.

Statistiškai pasveiko ir šiuo metu yra gyvi 171 tūkst. 777 žmonės (deklaruotas: 120 tūkst. 287 žmonės), statistiškai šiuo metu serga 11 tūkst. 96 žmonės (deklaruotas: 62 tūkst. 586 žmonės).

Atnaujinti ir su mirtimis susiję duomenys.

„Norėdami išsamiau pateikti šiuos rodiklius, įvedėme tris mirčių nuo COVID-19 rodiklius. Siauriausia – naudota iki šiol – kai pagrindinė mirties priežastis yra COVID-19 liga, platesnį, kai ne pagrindinė, bet viena iš priežasčių yra COVID-19 liga. Ir trečia – plačiausia apibrėžtis – visi turėję COVID-19 diagnozę ir numirę per 28 dienas“, – spaudos konferencijoje sakė Statistikos departamento vadovė Jūratė Petrauskienė.

Savo ruožtu Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys teigė, kad atnaujinti duomenys leis „daugiau suprasti apie COVID-19 sergamumą, su tuo susijusias mirtis, testavimo, vakcinavimo procesų eigą“.

„Šie aspektai vertingi vertinant dienos situaciją ir pandemijos pasekmes“, – sakė ministras.

Sergančiųjų skaičius e.sveikatoje niekada nebuvo tikslus

Kai kurių savivaldybių merai pastarosiomis savaitėmis suabejojo sergančiųjų statistika – manoma, kad nemaža dalis šiuo metu vis dar sergančiais formaliai laikomų gyventojų iš tiesų jau yra pasveikę, mat liga jiems buvo patvirtinta dar pernai.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras tuomet teigė, kad, patikrinus kai kuriuos įtarimų dėl ligos trukmės sukėlusius atvejus, aptikta iš tiesų jau pasveikusių, bet formaliai sirgusiais laikytų asmenų, nes šeimos gydytojai nepatvirtino pasveikimo fakto.

Centro teigimu, taip pat kai kurios gydymo įstaigos naudoja atskiras vidines informacijos sistemas, todėl duomenys „ne visada korektiškai patenka į e.sveikatos sistemą“.

„Turime tas įsisenėjusias ydas, susijusias su apskritai e.sveikata. (...) Bendras sergančiųjų skaičius e.sveikatoje niekada nebuvo tikslus. (...) Kreipėmės į šeimos gydytojus su prašymu, kad reikėtų jiems uždaryti savo kortelėje jau žinomus pasveikimo atvejus“, – kalbėjo A. Dulkys, paklaustas apie beveik šešis kartus besiskiriantį statistinį ir deklaruotą sergančiųjų rodiklį.

Vis dėlto ministras pabrėžė, kad šie duomenys nebuvo naudojami priimant sprendimus dėl karantino sąlygų atlaisvinimo.

Anot jo, buvo remiamasi naujų atvejų skaičiumi, tenkančiu 100 tūkst. gyventojų, ir teigiamų testų procentu, o šie rodikliai visuomet buvo patikimi.

„Manau, kad mūsų kelionė statistikos duomenų kokybėje ir tvarkyme tikrai nesibaigė“, – sakė A. Dulkys.

Pastarųjų 14 dienų sergamumas koronavirusine infekcija 100 tūkst. gyventojų Lietuvoje siekia 298 atvejus.

Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 189 tūkst. 58 žmonės.