Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
BNS/Fotobankas nuotr.
Etaplius.ltŠaltinis: ELTA
„Į finansavimo paketą įtraukta vandens tiekimo, paviršinių ir buitinių nuotekų tinklų statyba ir rekonstrukcija, taip pat vandens tiekimo, buitinių nuotekų ir paviršinių nuotekų valymo įrenginių bei su jais susijusios infrastruktūros plėtra, rekonstrukcija ir modernizavimas“, – rašoma EIB išplatintame pranešime.
Be to, pasak EIB, numatoma įsigyti vandens skaitiklių, eksploatavimo ir techninės priežiūros įrangos bei mašinų, investuoti į informacinių ir ryšių technologijų procesų tobulinimą.
„Klaipėdos vanduo“ investicijos yra įgyvendinamos laiku ir būtinos, ypač kai dėl ekstremalių meteorologinių reiškinių didėja rizika, kad pasaulio, taip pat ES gyventojai neteks galimybės turėti pakankamai kokybiško vandens“, – aiškino EIB vicepirmininkas Thomas Östros.
„EIB džiaugiasi galėdamas tęsti partnerystę su įmone „Klaipėdos vanduo“ ir šiuo finansavimu plėsti paramą Lietuvos vandentvarkos sektoriui. Tai, kaip tvarkome ir valome savo vandenį, gali turėti didelę reikšmę pirmiausia mūsų sveikatai, bet neabejotinai ir vietos ekonomikai“, – pridūrė jis.
„Klaipėdos vanduo“ generalinio direktoriaus Benito Joniko teigimu, EIB finansavimas padės įgyvendinti užsibrėžtus tikslus ir atitikti aplinkosaugos reikalavimus.
„Neabejojame, kad šios investicijos labai prisidės prie bendrovės veiklos efektyvumo ir paslaugų gerinimo. Jos padės sumažinti paviršinio vandens potvynius per liūtis, pagerins vartotojams tiekiamo geriamojo vandens kokybę ir sumažins aplinkos taršą“, – sakė B. Jonikas.
EIB pažymi, kad projektu siekiama gerinti vietos gyventojų gyvenimo kokybę, vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų patikimumą ir prieinamumą. Tai turės teigiamą poveikį Klaipėdos mieste ir rajone gyvenantiems žmonėms.
Taip pat „Klaipėdos vanduo“ galės gaminti atsinaujinančiąją energiją, sumažinti energijos suvartojimą, geriau susidoroti su klimato kaitos nulemtų dažnesnių ir intensyvesnių liūčių padariniais, sumažinti požeminio ir paviršinio vandens taršą, rašoma pranešime žiniasklaidai.