Kvadratas | 10 MIN.

Iliustratorei svarbiausia – abipusė pagarba

Kvadratas. Meno teritorija
2023 m. sausio 30 d. 08:32
Bugailiskis_iliustracija_Reda Tomingas.jpg

Šiemet kovo 11 d. sueis lygiai 100 metų, kai Šiaulių „Aušros“ muziejus – atviras lankytojams. Visuose muziejaus padaliniuose verda pasirengimas jubiliejui paminėti ir įprasminti, o ypač – vieninteliame Lietuvoje Fotografijos muziejuje, kuris šiais metais švęs ir savo 50-metį.

Pavasariop muziejus kvies ne tik lankytis parodose ir renginiuose, bet ir išleis edukacinį leidinį, kuriame – 21 istorija apie žymias Šiaulius kūrusias ir kuriančias asmenybes, tarp kurių ir „Kvadrato“ viršelyje matomas Šiaulių „Aušros“ muziejaus įkūrėjas Peliksas Bugailiškis.

Netrukus pasirodysiančio leidinio iliustravimo darbai patikėti iš Šiaulių kilusiai menininkei Redai Tomingas, su kuria kalbamės apie kūrybinius procesus ir kitas gyvenimo aistras.

– Reda, ne vienerius metus gyvenate Estijoje, ten auga ir jūsų atžala. Kodėl Estija? Kokius pojūčius ir emocijas įvardytumėte, jei reikėtų apibūdinti kasdienybę Estijoje? Ar yra, kas Estijoje Jus labai traukia (maistas, visuomenės įpročiai), o prie ko neįmanoma įprasti?

– Mano vyras estas, bet mes daug metų gyvenome Lietuvoje. Pasitaikius gerai progai, nusprendėme ieškoti nuotykių Estijoje. Kartais iki šiol pagaunu save besistebinčią, kaip aš ten atsidūriau. Man vis dar sunku susitaikyti su tamsa ir kiek vėsesniu klimatu. Atsikrausčiusi skaičiavau, kiek diena Taline trumpesnė už dieną Vilniuje, dėl savo augalų, kuriems jau ir Lietuvoje buvo per tamsu. Rezultatas labai nemaloniai nustebino. Jei pavasarį vykstu į Lietuvą, pastebiu, kad Estijoje jis ateina dviem savaitėmis vėliau. Greičiausiai ir ruduo ten anksčiau atskuba. Tad vasara visu mėnesiu trumpesnė.

Man patinka estų temperamentas, bet ne visada. Dėl kalbos ypatumų ar kultūrinių skirtumų kartais jie gali pasirodyti grubūs ar net nemandagūs. Gal nesuklysiu tvirtindama, kad estai yra liberalesni kai kuriais atžvilgiais. Be to, tai viena mažiausiai religingų tautų pasaulyje.

Man labai imponuoja įvairiausių šios šalies viešojo sektoriaus paslaugų skaitmenizavimas. Nereikia kažkur vykti, laukti eilėje. Prisijungei internetu, pora paspaudimų ir gali išvysti savo ligonio kortelę ar atsidaryti įmonę.

Savo svečius visuomet vaišinu sumuštiniais su kilkėmis ir kiaušiniais. Desertui ruošiu saldumynus iš kamos miltų. Jų, beje, galima aptikti ir Lietuvoje.

 

– Studijavote audiovizualinius menus Vilniaus dailės akademijoje, patirties sėmėtės Švedijoje, Danijoje. Ar galėtumėte įvardyti svarbiausias mokymosi patirtis ir žinias, kurios labiausiai praverčia iliustratorės darbe?

– Manau, mano žinios ėmė kauptis labai labai anksti, dar iki Švedijos ir Vilniaus dailės akademijos. Pati perpiešdavau gyvūnus, taip išmokau jų anatomijos. Vidurinėje ir vaikų dailės mokykloje sužinojau apie kompoziciją ir spalvas. Žmogaus piešimas iš natūros kursuose Švedijoje bei Vilniaus dailės akademijoje be abejonės padeda dirbant iliustratore. Visgi turiu prisipažinti, kartais sunku pamiršti taisykles ir nerti į stilizaciją. Iliustratorius nuolat mokosi, nes kaskart reikia piešti vis kažką naujo ir nepažįstamo.

– Negalima nepaminėti ir neapkalbėti Jūsų debiutinio animacinio filmo „Kaltė“, kuris sėkmingai apkeliavo ne vieną festivalį ir šįmet švenčia dešimtmetį. Kaip užgimė idėja kurti trumpametražį filmą kaltės tema? Beje, 2010 m. savo tinklaraštyje animalsindresses.blogspot.com taip pat rašote apie kaltę. Atrodo, tema tuo metu nuosekliai gyveno Jums galvoje.

– Che, jau tikrai nebepamenu, ką galvojau prieš 13 metų. Iš esmės turbūt nėra nė vieno žmogaus, kuris nebūtų jautęs bent trumpalaikės kaltės. Temos, bendros visiems žmonėms, visada išliks aktualios. Lygiai taip pat galėjau kurti apie pavydą ar meilę. Tiesiog, prieš kurdama scenarijų, svarstau, kokią temą pasirinkti. Man filmas „Kaltė” susijęs su saviizoliacija. Tai dabar dar aktualiau nei bet kada. Ne tik dėl viruso, bet ir dėl vis didesnio pasinėrimo į virtualų pasaulį.

– Esate produktyvi iliustratorė: knygų ir jų viršelių iliustravimas, plakatai, reklamos, vaizdo klipai. Leidžiantis į animavimo procesus svarbus ir bendradarbiavimas su kitais kūrėjais. Kas Jums svarbiausia bendradarbiaujant? Kaip pasirenkate projektus, kuriuose dalyvausite?

– Iliustratoriaus darbas gana vienišas. Net su tekstų autoriais nedaug bendraujame, nebent nerandu tam tikrų faktų ar reikia vizualinę problemą išspręsti. Žinoma, dirbu su dizaineriais, meno vadovais. Man svarbiausia yra abipusė pagarba, malonus bendravimas ir kito žmogaus laiko branginimas. Renkuosi tuos projektus, kurie, žinau, yra mano jėgoms. Nesiimčiau, pavyzdžiui, hiperrealistinio automobilių piešimo. Žinoma, tenka išeiti iš komforto zonos ir išmokti naujų dalykų, bet stengiuosi, kad darbas būtų kiek įmanoma malonus, net jei jis sunkus.

– Iliustruojate nemažai knygų vaikams. Ne vieną leidinį esate kūrusi su Selemonu Paltanavičiumi ir Saule Paltanavičiūte. Pastebima, kad visuose leidiniuose daug gyvūnijos, gamtos pasaulio. Ar galima sakyti, kad taip ir susijungia Jūsų aistra augalams ir iliustravimui?

– Aistra augalams staiga įsižiebė gal prieš 14 metų, o aistra gyvūnams lydėjo mane visada. Ilgą laiką piešti gyvūnus man buvo daug įdomiau nei žmones. Vidurinėje mane vadino animaliste, nes juos ir tepiešdavau.

– Nuo mažumės jautėte potraukį piešti augalus, gamtą. Atrodo, pomėgis išbujojo – knygynų lentynose jau sunku rasti jūsų parašytą knygą „Fotosintezė. Patarimai ir istorijos iš augalų gyvenimo“. Kaip sumanėte parašyti knygą (o ne, pavyzdžiui, kurti filmą) apie augalus?

– Mano tėvų namuose visada bujojo augalai ir gyveno visokie smulkūs gyvūnai. Augalais iš širdies susidomėjau grįžusi gyventi į Lietuvą ir bebaigdama studijas VDA. Tiesiog atsirado pastovūs namai. Šviesūs namai.

Įvairiuose forumuose susipažinau su kitais augalų mylėtojais. Apsilankiusi jų namuose tikrai panorau sukurti dokumentinį filmą, bet jau patyrusi, ką reiškia, kai filmas gyvena savo gyvenimą festivaliuose, sugalvojau, kad knyga būtų ir praktiškesnė, ir prieinamesnė išeitis. Praktiška ta prasme, kad ji juk gali padėti žmonėms rūpintis savo augalais, ne tik įkvėpti, kaip, pavyzdžiui, filmas.

– Kaip interjeras, drabužiai, taip ir augalai paklūsta madoms. Ar egzistuoja augalas, kuris niekada neišeina iš mados? Toks, kurį būtina turėti namie taip pat, kaip ir Coco Chanel mažą juodą suknelę?

– Sunku rasti atsakymą į šį klausimą. Lyg ir norėtųsi atsakyti – monstera, bet pažįstu žmonių, kurie jos nuoširdžiai nekentė iki pat pernai metų. Šiemet jau puikuojasi ant palangės. Man atrodo, kad ta „maža juoda suknelė“ gali būti bet kuris augalas. Svarbiausia, kad būtų gyvas ir prižiūrėtas. „Mažos juodos suknelės“ interpretacijų dabar yra kokių tik nori.

– Apie kambarinius augalus ir jų auginimą galima prisiklausyti įvairiausių mitų, kartais, kiek skirtingų kartų asmenų kambaryje, tiek ir skirtingų pamokymų. Ar galite pasidalyti didžiausiais mitais apie kambarinius augalus, jų auginimą?

– Vienas man sunkiai suprantamų mitų yra tai, jog orchidėjos yra vampyrės. Gal todėl, kad nemažai kas mano, kad jos – parazitės, nes auga ant kitų augalų? Tai netiesa – jos tiesiog prisitvirtina šaknimis, todėl vadinamos epifitais, ne parazitais. Yra manoma, kad tik viena orchidėjų rūšis, auganti ant kaktusų, gali siurbti jų syvus.

Arba kitas mitas, kad augalai naktimis išeikvoja mūsų deguonį, kad ypač pavojinga juos laikyti miegamajame. Šalia miegantis žmogus ar augintinis deguonies įkvepia nepalyginamai daugiau, bet juk nekyla minties nakčiai užsibarikaduoti vienam pačiam. Dar man patinka įsivaizdavimas, kad naktį pusė planetos gyventojų blaškosi, negalėdami įkvėpti.

 

– Šiuo metu bendradarbiaujate su Šiaulių „Aušros“ muziejumi, kurdama žymių šiauliečių portretus. Ar nustebino muziejaus pasiūlymas dalyvauti tokiame projekte? Kuo Jums jis svarbus?

– Tikrai buvau maloniai nustebinta, nes esu šiaulietė ir man malonu kurti savo gimtajam miestui, juolab kad ne vienas iš piešiamų asmenybių yra man padaręs vienokią ar kitokią įtaką, o Virginijus Kinčinaitis netgi mokė kompozicijos Šiaulių dailės mokykloje.

– Iliustruotas leidinys kvies pažinti ne tik istorines, Šiaulius kūrusias, bet ir dabar miestą kuriančias ir garsinančias asmenybes. Vienas galima pažinti gyvai, antras iš fotografijų, o trečias (at)kurti tenka iliustratoriaus vaizduotei. Kuris asmenybės portreto iliustravimas kelia / kėlė daugiausia rūpesčių? O kurį buvo lengviausia iliustruoti?

– Jokių didelių sunkumų kurdama portretus nepatyriau. Galbūt tik dvilypė Antano Tyzenhauzo asmenybė privertė daugiau pasukti galvą. Esame jam dėkingi už miesto pakilimą ir pramonės augimą, tačiau tuo pat metu tai buvo žiaurus valdytojas, išnaudojęs žmones. Iliustracija tuo ir žavinga, nes gali sukurti labai stilizuotą, tačiau atpažįstamą portretą. Pavyzdžiui, nėra išlikusio Lietuvos aviacijos pradininko Aleksandro Griškevičiaus portreto, tik bareljefas ir pieštas atvaizdas. Teko interpretuoti savaip. O tai juk labai įdomu. Gal taip pat lengviau nei žinant, kaip tiksliai žmogus atrodė, nes tuomet reikia sukurti atpažįstamą vaizdą.

– Pati esate kilusi ir augusi Šiauliuose. Lankėte mokyklą, kurioje buvo sustiprintas dailės ugdymas, vėliau – dailės mokyklą, privačias pamokas. Kas buvo pirmieji mokytojai? Kaip gimė aistra menui? Gal šeimoje jau buvo menininkų?

– Kiek pamenu, viskas prasidėjo Moksleivių namuose, prie parko. Deja, nebepamenu, kas buvo mokytojas, tik kad jis turėjo barzdą.

Didžiausią įtaką mano gyvenime padarė tapytoja Vita Žabarauskaitė. Ėmiau lankytis jos studijoje ir tapyti. Tai ji mane pakvietė pereiti į Šiaulių 13-ąją vidurinę mokyklą (dab. Gegužių progimnaziją), kur dėstė tapybą, o ten jau sutikau daugiau tikrų menininkų: Bronių ir Reginą Rudžius, Juzefą ir Rinaldą Damskius bei kitus. Tapau menininkų klubo M-13 nare. Dalyvavome meno parodose, „Virus“ madų šou ir galybėje kitų įdomių renginių. Visada labai šiltai prisimenu tuos metus.

Menininkų šeimoje lyg ir nebuvo. Žinau, kad tėtis turi gyslelę. Pas mus gal labiau dainingi seneliai buvo. Mano sesuo studijavo džiazo vokalą, bet ji piešia geriau, nei aš dainuoju.

– Ar dabar domitės, kas vyksta Šiauliuose, sekate naujienas? Kokias vietas pirmiausia prisimenate?

– Jaučiuosi gana nutolusi nuo gimtojo miesto. Retokai lankausi. Du svarbiausi taškai Šiauliuose man yra tėvų namai ir Šiaulių dailės galerija. Jei tik galiu, visada einu pasivaikščioti bulvaru ir tą kelionę užbaigiu galerijoje. Užaugau pietiniame rajone. Prisipažinsiu, Rimanto Kmitos knygos klausiausi beveik nekvėpuodama.

– Šiuo metu Šiauliuose daug diskutuojama apie kūrybinį potencialą, kuris, universitete nunykus menų studijoms, tarsi kur išsibarstė. Kaip Jums atrodo miesto, su kurio asmenybėmis pastaruoju metu gyvenote, kūrybinis potencialas?

– Kai kažkur Lietuvoje ar kitoje šalyje susitinka du kūrybingi šiauliečiai, visada ima juokauti, kad kiečiausi kūrėjai kilę iš Šiaulių. Sutinku su jūsų pastaba – visi išsibarstę, tik vienas kitas nusprendė likti Šiauliuose. Bet gal ne miestas kaltas. Visame pasaulyje didmiesčiai yra tie tikrieji traukos taškai, nes ten ir darbo daugiau, ir veiksmo.

– O gal dar sulauksime animacinių filmų? Esate minėjusi, kad viena iš Jūsų svajonių – patekti į Japonijos animacijos festivalį. Ar ji bus įgyvendinta?

– Šiuo metu neplanuoju kurti animacijos. Vis labiau nuo jos tolstu. Nebent, suradusi daugiau laiko, imsiu minimaliai animuoti savo piešinius, keliamus į „Instagram“ platformą.

Į Japoniją pavyko nuvykti ir be festivalio. O gatvėje sutikau poną Hayao Miyazakį. Deja, tai neįkvėpė vėl imtis animacijos.

Artimiausiuose planuose – su draugėmis sukurti po knygą vaikams: vieną Estijoje, kitą – Lietuvoje.

Kiekvieni metai atneša vis ką nors naujo mano gyvenime. Pernai buvo kupina naujų pažinčių. Pagaliau jaučiuosi Estijos iliustratorių bendruomenės dalimi ir planuoju ten iliustruoti pirmą knygą. Juk nesu dar iliustravusi estiškos knygos, tik piešusi vaikų žurnalams. Pasakysiu labai banaliai, bet ateitis atrodo labai šviesi.

Roberta Stonkutė


Šiauliai
2025-aisiais Šiaulių krašte netrūko tragiškų įvykių: gyventojai žuvo gaisruose, avarijose, vienas buvo nužudytas
Praėjusiais metais Šiaulių mieste ir rajone įvyko skaudžios nelaimės, pareikalavusios žmonių gyvybių. Tragiškose avarijose žuvo pėstieji, keleiviai ir vairuotojai. Vienas žmogus buvo nužudytas. Neapsieita ir be tragiškų gaisrų. Prisiminkime tragiškiausius 2025-ųjų įvykius.
Kriminalai | 7 MIN.
0
Lietuva
Lietuva
Tamsiuoju metų laiku kava namuose dažnai tampa kasdieniu ritualu: trumpa pauze prieš darbą, pokalbio pradžia virtuvėje ar tyli minutė, kai namai dar miega. Per šventinį laikotarpį tas ritualas tik sustiprėja – norisi, kad puodelis būtų „kaip iš kavinės“, bet be sudėtingų procedūrų ir brangios įrangos. Ir čia slypi gera žinia: skonį dažniausiai pakeičia ne aparatas, o trys paprasti dalykai – pupelių šviežumas, tinkamas malimas ir keli teisingi technikos įpročiai.
Virtuvė | 5 MIN.
0
Sausio mėnesio horoskopas. Mėnuo kviečiantis veikti sąmoningiau
Horoskopai | 21 MIN.
0
Lietuva
Lietuva
Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas ketvirtadienio rytą socialiniame tinkle X paskelbtame anglų kalba pasakytos kalbos įraše pabrėžė, kad žvelgdamas atgal į 2025-uosius metus labai didžiuojasi savo šalimi ir jos laimėjimais, bei paragino Europą būti kaip Lenkija.
Pasaulis | 3 MIN.
2
Ne paslaptis, kad po švenčių daugelio tautiečių šaldytuvai būna pilni maisto likučių: nuo silkės ir mišrainių iki keptos mėsos, daržovių ar duonos. Lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ subalansuotos mitybos partnerė, dietistė Vaida Kurpienė dalijasi keliais naudingais patarimais, kurie padės išvengti maisto švaistymo ir padės po švenčių likusius valgius paversti naujais patiekalais.
Lietuva | 4 MIN.
0


Vyriausybė pripažino žemės ir maisto ūkį nacionaliniam saugumui svarbia sritimi. Toks sektoriaus pripažinimas leis kurti ir palaikyti atsparią bei savarankišką šalies apsirūpinimo maistu sistemą.
Žemės ūkio ministerijos naujienos | 3 MIN.
1
Europos Komisijos (EK) pristatytas pasiūlymas dėl ilgalaikio Europos Sąjungos (ES) biudžeto 2028–2034 metams kelia daug rimtų klausimų. Ypač dėl to, kad žemės ūkio, kaimo plėtros ir žuvininkystės finansavimas mažėtų apie 20 proc. (palyginti su 2021-2027 metų laikotarpiu) ir dėl numatomo steigti naujo fondo.
Žemės ūkio ministerijos naujienos | 6 MIN.
1

Lietuva
Lietuva
Naujųjų metų naktį vietomis temperatūrai pasiekus dviženklį minusą, po švenčių žiema kiek aleis savo gniaužtus. Vis dėlto smarkaus atlydžio tikėtis nereikia.
Lietuva | 2 MIN.
0
Ne paslaptis, kad po švenčių daugelio tautiečių šaldytuvai būna pilni maisto likučių: nuo silkės ir mišrainių iki keptos mėsos, daržovių ar duonos. Lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ subalansuotos mitybos partnerė, dietistė Vaida Kurpienė dalijasi keliais naudingais patarimais, kurie padės išvengti maisto švaistymo ir padės po švenčių likusius valgius paversti naujais patiekalais.
Lietuva | 4 MIN.
0

Pakruojis
Pakruojis
Pakruojyje susitiko Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius, Latvijos sumanaus administravimo ir regioninės plėtros ministras Raimonds Čudars bei Estijos regioninės plėtros ir žemės ūkio ministras Hendrikas Johannesas Terrasas.
Politika | 3 MIN.
0
Gruodžio 18 dieną įvyko Pakruojo rajono savivaldybės tarybos posėdis. Jame dalyvavo 20 tarybos narių. Posėdžio darbotvarkėje suplanuoti 35 klausimai. Prieš prasidedant klausimų svarstymui pasveikinti gruodžio mėnesį gimtadienius šventę Pakruojo rajono savivaldybės tarybos nariai Vida Remeikienė, Robertas Ašmanavičius ir Audrius Kazlauskas.
Politika | 5 MIN.
0

Kelių eismo taisyklės (KET) sukurtos ne tik eismui reguliuoti, bet ir saugumui užtikrinti. Kai kuriems eismo dalyviams atrodo, kad laikytis visų taisyklių nėra būtina, tačiau toks požiūris yra klaidingas ir pavojingas. Net menkiausias taisyklių nepaisymas gali turėti skaudžių, o kartais ir tragiškų pasekmių.
Saugi kelionė – bendras tikslas | 5 MIN.
0
Kelionė automobiliu – tai ne tik transporto priemonės vairavimas, bet ir emocinis iššūkis vairuotojui. Daugeliui kelią apkartina stresas, kuris iš dalies kyla ne dėl išorinių veiksnių, o dėl prasto pasiruošimo kelionei. Kruopštus kelionės planavimas leidžia sumažinti įtampą ir išvengti rizikos kelyje.
Saugi kelionė – bendras tikslas | 5 MIN.
0

Lietuva
Lietuva
Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas ketvirtadienio rytą socialiniame tinkle X paskelbtame anglų kalba pasakytos kalbos įraše pabrėžė, kad žvelgdamas atgal į 2025-uosius metus labai didžiuojasi savo šalimi ir jos laimėjimais, bei paragino Europą būti kaip Lenkija.
Pasaulis | 3 MIN.
2
Per gaisrą bare Šveicarijos slidinėjimo kurorte Kran Montanoje Naujųjų metų vakarėlio metu žuvo apie 40 žmonių, ketvirtadienį pranešė policija.
Pasaulis | 2 MIN.
2


Šiauliai
Šiauliai
Po diskusijų su Šiaulių miesto verslais, Šiaulių miesto savivaldybės taryboje priimtas sprendimas nuo 2026 metų sumažinti nekilnojamojo turto (NT) mokestį nuo 0,7 iki 0,5 proc. Tačiau per anksti džiaugtis nevertėtų. Skaičiuojama, kad galiausiai mokestis netgi didės.
Verslas | 2 MIN.
0
Šiaulių techninės kūrybos centro erdvės vienai nakčiai virto tikra kūrybine laboratorija ir improvizuota filmavimo aikštele. Būtent tokioje dinamiškoje aplinkoje Šiauliuose įvyko pirmosios naktinės kūrybinės dirbtuvės „Kai kalba vanduo“, skirtos vyresnių klasių moksleiviams. Iki pat ankstyvo ryto trukęs renginys tapo erdve, kurioje jaunimas galėjo laisvai kurti, diskutuoti, tyrinėti ir praktiškai pristatyti savo idėjas, ieškodami sprendimų aktualiai šiandienos problemai – gėlo vandens trūkumui ir taršai.
Verslas | 6 MIN.
0

Šiauliai
Šiauliai
Praėjusiais metais Šiaulių mieste ir rajone įvyko skaudžios nelaimės, pareikalavusios žmonių gyvybių. Tragiškose avarijose žuvo pėstieji, keleiviai ir vairuotojai. Vienas žmogus buvo nužudytas. Neapsieita ir be tragiškų gaisrų. Prisiminkime tragiškiausius 2025-ųjų įvykius.
Kriminalai | 7 MIN.
0
Praėję 2025-ieji Šiaulių teismams nebuvo lengvi – nagrinėtos skandalingos ar nemažo visuomenės dėmesio sulaukusios bylos. Netrūko ir skandalų. Pernai teismų slenkstį Šiauliuose mintį pradėjo arba nuosprendį jau išnagrinėtose bylose išgirdo dėl čekiukų teisėsaugos akiratin patekę politikai. Dėl kurstymo sukelti riaušes teisiama buvusi kandidatė į Seimą, kurią dėl elgesio teko išvyti iš posėdžių salės. Šiauliuose nuteistas ir dėl šnipinėjimo Rusijai kaltintas asmuo. Kai kurie asmenys teismo sprendimus yra apskundę, tad bylų nagrinėjimas bus tęsiamas. Trumpai apžvelksime daugiausia visuomenės dėmesio 2025 metais sulaukusias istorijas iš teismo salių.
Kriminalai | 12 MIN.
2


Šiauliai
Šiauliai
2025-ieji Šiauliams tapo intensyvių infrastruktūros darbų metais. Šiaulių miesto savivaldybė skyrė rekordinį finansavimą kelių, gatvių, kvartalų ir visuomeninių erdvių atnaujinimui – mieste buvo pradėti nauji kvartalinės renovacijos projektai ir tęsiami didelio masto infrastruktūros darbai. Kelių dangai ir susisiekimo infrastruktūrai planuota investuoti apie 26–30 mln. eurų.
Gatvė | 8 MIN.
0
Šiomis dienomis Šiaulių miestas pasidengė puriu sniego sluoksniu. Kol vairuotojai skundžiasi slidžiomis gatvėmis, kelininkai pluša iš peties, kalbamės su UAB „Ecoservice“ Regiono teritorijų priežiūros administravimo vadove Aušra Solnceviene.
Gatvė | 5 MIN.
0
Lietuva
Lietuva
Automobilio pardavimas gali būti paprastas ir sklandus procesas, jei yra žinomi pagrindiniai žingsniai. Kad gyventojams būtų lengviau, „Regitra“ parengė tris aiškius patarimus, padėsiančius užtikrinti saugų ir tvarkingą sandorį.
Gatvė | 3 MIN.
0
„Via Lietuva“ pradėjo vykdyti pilotinį projektą, kuriuo tikslas – testuoti naujas eismo stebėsenos technologijas Lietuvos automagistralėse.
Gatvė | 5 MIN.
0

Šiauliai
Radviliškis
2025 metų Šiaulių rajono sporto apdovanojimų šventė sukvietė rajoną garsinusius sportininkus, trenerius, sportą mylinčius kuršėniškius ir miesto svečius. Šie apdovanojimai vyksta jau dešimtą kartą. Geriausius sportininkus, trenerius, komandas ir nominacijų nugalėtojus pagal pateiktas paraiškas renka Šiaulių rajono savivaldybės Sporto taryba.
Sportas | 3 MIN.
0
Gruodžio 16 d. laisvasis mokytojas Valerijus Belovas organizavo plaukimo varžybas mokiniams, kurie lanko trenerio neformaliojo vaikų švietimo programą „Mokymas plaukti“. Varžybose mokiniai buvo suskirstyti į penkias amžiaus grupes ir rungtyniavo 25 m bei 50 m nugara rungtyse. Mokiniai pasiekę geriausius rezultatus buvo apdovanoti medaliais ir taurėmis, o visi dalyviai saldžiomis dovanėlėmis. Mažiausiems plaukikams apdovanojimus įteikė kandidatė į plaukimo meistrus Ugnė Takuševičiūtė.
Sportas | 2 MIN.
0


Šiauliai
Šiauliai
Šioje Etaplius TV laidoje „Regiono herojai“ svečiuojasi fotografė Brigita Povilionienė, socialiniuose tinkluose geriau žinoma kaip „briga_po“. Tai be galo aktyvi, charizmatiška ir pozityvi moteris. Pati Brigita įsitikinusi, kad šios savybės jai padėjo įveikti sunkią ligą, kuri užklupo labai anksti.
Veidai | 4 MIN.
0
Gruodžio mėnuo daugeliui asocijuojasi su jaukumu, susitikimais su artimaisiais ir pasiruošimu didžiosioms metų šventėms. Tačiau kartu tai laikotarpis, kai pastebimai išauga alkoholio vartojimas. Todėl šiandien vis dažniau kalbama ne tik apie šventinį šurmulį, bet ir apie sąmoningą pasirinkimą švęsti taip, kad šventės suteiktų džiaugsmo, o ne papildomų rūpesčių. Tad, ar įmanomas Naujųjų metų sutikimas be alkoholio?
Sveikata | 2 MIN.
0
Radviliškis
Pakruojis
Burbiškio dvare nuskambėjo paskutinis šių metų koncertas – po Naujųjų lankytojai laukiami ekskursijose
Kultūra | 3 MIN.
0
Savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto komiteto nariai – Saulius Skikas, Rolandas Pupinis, Žygimantas Macevičius, kartu su komiteto pirmininke Vida Remeikiene – lankėsi Pakruojo sporto centre. Vizito metu jie apžiūrėjo po remonto atnaujintas patalpas, treniruočių sales bei pirties kompleksą.
Kultūra | 3 MIN.
0


Lietuva
Lietuva
Šaldytuvas pilnas, bet jį atsidarius atrodo, kad nieko jame nėra? Po švenčių tai tampa beveik nacionaline problema. Indeliai be etikečių, mišrainių likučiai, kalakuto gabalai, kurių kilmė jau miglota... Kodėl taip nutinka ir kaip išvengti maisto švaistymo, kai technologijos siūlo netikėtus sprendimus? Maisto banko ir „Sprinter“ tyrimas rodo, kad trečdalis apklaustųjų išmeta iki 5 proc. maisto, 15 proc. žmonių – iki 10 proc., 5 proc. – 11–15 proc., o dar 5 proc. gyventojų išmeta net iki 20 proc. valgyti tinkamo maisto. Organizacija pastebi, kad švaistomų produktų kiekis per šventes nuosekliai auga.
Namai | 4 MIN.
0
Šiemet šventinis laikotarpis dovanoja ilgiau trunkantį laisvadienių laikotarpį, todėl natūralu, kad daug gyventojų savo namus paliks ilgesniam laikui – išvyks pas artimuosius, keliaus arba tiesiog praleis daugiau laiko ne namuose. Apsaugos ekspertai ir policija įspėja: būtent tokios dienos tampa aktyviu sezonu vagims, kurie pastaruoju metu elgiasi įžūliau ir veikia žaibiškai. Prie dažnesnių incidentų prisideda ir gyventojų šventinė skuba bei išsiblaškymas.
Namai | 5 MIN.
0

Šiauliai
Radviliškis
Šioje Etaplius TV laidoje „Regiono herojai“ svečiuojasi fotografė Brigita Povilionienė, socialiniuose tinkluose geriau žinoma kaip „briga_po“. Tai be galo aktyvi, charizmatiška ir pozityvi moteris. Pati Brigita įsitikinusi, kad šios savybės jai padėjo įveikti sunkią ligą, kuri užklupo labai anksti.
Veidai | 4 MIN.
0
Kai sausio pirmąją daugelis dar kramsnoja paskutinius baltos mišrainės likučius, Radviliškyje žmonės renkasi visai kitokiam ritualui – nerti į ledinį vandenį. Eibariškių tvenkinyje jau dešimtąjį sezoną vyksiančios ledinės maudynės tapo ne tik drąsia Naujųjų metų pradžia, bet ir reiškiniu, pritraukiančiu šimtus dalyvių iš visos Lietuvos.
Veidai | 4 MIN.
0


Lietuva
Lietuva
Sausio mėnesio horoskopas. Mėnuo kviečiantis veikti sąmoningiau
Horoskopai | 21 MIN.
0
Ne paslaptis, kad po švenčių daugelio tautiečių šaldytuvai būna pilni maisto likučių: nuo silkės ir mišrainių iki keptos mėsos, daržovių ar duonos. Lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ subalansuotos mitybos partnerė, dietistė Vaida Kurpienė dalijasi keliais naudingais patarimais, kurie padės išvengti maisto švaistymo ir padės po švenčių likusius valgius paversti naujais patiekalais.
Virtuvė | 4 MIN.
0


Lietuva
Lietuva
Sausio mėnesio horoskopas. Mėnuo kviečiantis veikti sąmoningiau
Horoskopai | 21 MIN.
0
Naujieji metai suteikia naujų galimybių, tačiau žvaigždės siunčia įspėjimus, kurias klaidas verta išvengti. Pažvelkime, ko 2026-aisiais nereikėtų daryti kiekvienam Zodiako ženklui.
Horoskopai | 3 MIN.
0

Lietuva
Lietuva
Ne paslaptis, kad po švenčių daugelio tautiečių šaldytuvai būna pilni maisto likučių: nuo silkės ir mišrainių iki keptos mėsos, daržovių ar duonos. Lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ subalansuotos mitybos partnerė, dietistė Vaida Kurpienė dalijasi keliais naudingais patarimais, kurie padės išvengti maisto švaistymo ir padės po švenčių likusius valgius paversti naujais patiekalais.
Virtuvė | 4 MIN.
0
Šventiniam laikotarpyje galvojame ne tik apie tai, kokius gurmaniškus bei tradicinius patiekalus padėsime ant stalo, bet ir kokiais gėrimais vaišinsime savo artimuosius ar svečius. Vis daugiau žmonių renkantis nealkoholinius gėrimus, sparčiai populiarėja ir nealkoholiniai kokteiliai. Barmenas atskleidė, kokie nealkoholiniai kokteiliai dabar populiariausi ir kaip nustebinti artimuosius.
Virtuvė | 5 MIN.
0