Šiaulių istorijos atspindžiai | 10 MIN.

Ilgi Šiaulių dramos teatro dešimtmečiai. II dalis.

Viktoras Gundajevas
2017 m. gruodžio 30 d. 17:05
teatras-p-768x480.jpg

Šiaulių dramos teatro istorija neatsiejama nuo mūsų miesto istorijos. Jūsų dėmesiui keli Šiaulių dramos teatro atspindžiai.

Metais anksčiau už viso konservatorijos kurso atvykimą į Šiaulius, 1968 m. po studijų Lunačiarskio teatro meno institute į Šiaulius, gimtąjį miestą grįžo režisierė Nataša Ogaj ir iškart žiūrovams pateikia du spektaklius: A. Arbuzovo „Mano vargšas Maratas“ ir A. Fredro „Damos ir husarai“. Abi pjesės labai skirtingos. Pirmoji – melancholiškas pasakojimas, lėtai slenkantis veiksmas, antroji linksma, su šūksniais, greičiu, karnavalu. Pirmojo spektaklio rimtis, o antro šmaikštumas, grakštumas, lengvumas, aktorinė plastika stebino kaip ta pati režisierė gali vieną šalia kito (spektakliai buvo kuriami veik vienu metu) sukurti du tokius skirtingus scenos veikalus. Komedijoje „Damos ir husarai“ aktoriai į salę įbėgdavo pro žiūrovų duris, fechtuotojai susirungdavo ant balkono atbrailos (anuomet tai dar buvo pakankamai nauja). Bet didžiausi režisierės pasiekimai – Ž. Anujo „Euridikė“, V. Makajonoko „Užguitas apaštalas“ ir spektaklis vaikams „Katės namai“. Ir šiandien puikiai pamenu K. Andrejauskaitės (Euridikė) ir P. Piauloko (Orfėjas) nuostabią vaidybą. Juozo Keliuočio iš prancūzų kalbos išverstos pjesės herojus režisierė perkelia į šiuolaikinį pasaulį. Provincijos aktorės ir vargšo smuikininko meilė – romantikos ir tikrų jausmų susidūrimas su vulgaria tikrove.

Natašos Ogaj laikotarpiu ypač puikiomis scenografijomis išsiskyrė ir teatro vyr. dailininkė Joana Taujanskienė. Dar jaunos, energingos režisierės periodas pasižymėjo tuo, kad teatre literatūrinės dalies vedėju ėmė dirbti Tomas Venclova. Ne tik teatre, bet ir kituose miesto erdvėse prasidėjo įvairūs literatūriniai vakarai, susitikimai su rašytojais. Po Šiaulių Nataša Ogaj dar kurį laiką su režisiere Dalia Tamulevičiūte dirbo Vilniaus Jaunimo teatre, tik gaila kad ją ir Tomą Venclovą ištiko Josifo Šeino likimas – jie turėjo palikti gimtinę.

O paskutinis Natašos Ogaj režisuotas spektaklis Šiaulių dramos teatre buvo J. Švarco pasaka „Paprastas stebuklas“. Šį spektaklį Nataša Ogaj Šiaulių teatro scenon sugrąžino 2011 metais, švenčiant 80-ąsias teatro metines. Šiam pastatymui ji buvo atvykusi iš JAV.

1973 m. Šiauliuose, kaip teatro vyriausia režisierė debiutavo Aurelija Ragauskaitė. Debiutui pasirinktas lietuviškos klasikos veikalas – V. Mykolaičio-Putino „Valdovas“. Šios pjesės pasirinkimas ir pastatymas tapo kokybiniu Šiaulių dramos teatro šuoliu. Spektaklyje puikiai suderėjo visų kūrėjų jungtis – režisierės, dailininkės, kompozitoriaus ir aktorių: dail. – D. Mataitienė, komp. – O. Balakauskas, pagr. vaidm. P. Piaulokas (Krūšna), E. Jasnauskaitė (Danguolė), V. Baranauskas (Gytis), L.Vinciūnas (Skaidra), N. Jasinskas (Mauras), F. Laurinaitytė (Gerda), K.Tumkevičius (Burtininkas), G. Černiauskas (Dainius), A. Dobkevičius (Kirmis). Netikėtas buvo gan jauno aktoriaus P. Piauloko pasirinkimas seno tirono Krūšnos vaidmeniui. Bet tai šimtu procentu pasiteisino. Kaip ir dailininkės D. Mataitienės prasikvietimas. Po J. Grušo „Herkaus Manto“ ir „Barboros Radvilaitės“, Just. Marcinkevičiaus „Mindaugo“ ir „Katedros“ tai buvo ryškiausias pastatymas lietuvių tautos istorijos tematika. Kaip V. Mykolaičio-Putino „Valdovas“ tokį įspūdį buvo palikęs 1929 m. A. Olekos-Žilinsko režisuotas V. Krėvės „Šarūnas“ Valstybės teatre.

Ilgametis Šiaulių dramos teatro dailininkas-išpildytojas Antanas Krištopaitis prisimena „Valdovo“ kūrimą ir režisierės tikėjima spektaklio sėkme, kuriuo užsikrėtė visas kolektyvas. Visi teatro žmonės, tarp jų ir aktoriai, iš pakulų mezgė dekoracijas ir kostiumus spektakliui. Nuo tų kostiumų aktoriams už nugaros prikrisdavo spalių, tačiau niekas nesiskundė, nes visi suprato, jog tai dėl meno.

Po sėkmingo lietuvių klasikos pjesės pastatymo, režisierė Aurelija Ragauskaitė toliau tęsia pažintį su lietuvių autoriais ir režisuoja B. Sruogos „Pajūrio kurortą“. „Pajūrio kurortas“ tai ironiškas „Dievų miško“ pavadinimas. Teatro kritikai vienbalsiai pripažino, jog reikia daug drąsos tokį veikalą perkelti scenon. Kaip ten bebūtų, tai buvo dar viena sėkmė po „Valdovo“. Kūrėjų sąstatą režisierė pasirenka tą patį: dail. – D. Mataitienė, komp. – O. Balakauskas, pagr. vaidm. S. Paska (Junius), D. Cinauskaitė (Hėlia), I. Gurinaitė (Krapuvka), N. Jasinskas (Viktoras), P. Piaulokas (Žaldokas), A. Dobkevičius (Francas), A. Zmaila (Žeketojus).

Ir toliau Aureliją Ragauskaitę žavi lietuvių autoriai. Pirmiausiai tai scenon įvedama N. Jasinsko poetinė-dokumentinė improvizacija S. Nėries tekstais „Kaip žydėjimas vyšnios…“. Režisierė pasikviečia dailininką G. Kličių ir kompozitorių O. Balakauską, su kuriuo kuria veik visus spektaklius. S. Nėries eiles skaitė D. Cinauskaitė, J. Gascevičiūtė, F. Laurinaitytė, I. Liutikaitė, N. Mirončikaitė, G.Vaiginytė, V. Baranauskas, G. Černiauskas, N. Jasinskas, P. Piaulokas, K. Rudėnas.

Įdomus ir netikėtas P. Vaičiūno pjesės „Prisikėlimas“ sprendimas. Spektaklis kupinas režisūrinio ir aktorinio azarto, istorijos sąsajų su esamuoju laiku. Kompozitoriaus O. Balakausko muzikoje kartas nuo karto pasigirsta tango ritmas, nukeliantis į prieškarinio Kauno salonus. Šis laikmetis atsispindėjo ir dailininkės J. Taujanskienės dekoracijose bei kostiumuose. Pagrindinį skulptoriaus Alnos vaidmenį kūrė net du aktoriai – V. Baranauskas ar P. Steponavičius. Kitų vaidmenų atlikėjai: T. Maliukevičiūtė (Irma), V. Benokraitis (Barva), D. Cinauskaitė (Mara), N. Mirončikaitė (Cecilija), J. Gasevičiūtė (Angeklina), K. Tumkevičius (Algaudas).

Šalia A. Ragauskaitės, trumpą laiką Šiauliuose dirbo režisierius Jonas Vaitkus. Ypač įsiminė jo Z. Chalapiano pjesės „Lopšinė“ pastatymas: dail. – A. Krištopaitis, komp. – V. Masionis, pagr. vaidm. E. Jasnauskaitė (Anachita), E. Pauliukonis (Mikaelas), V. Baranauskas (Artašekas), K. Rudėnas (Torosas), F. Laurinaitytė (Sušana), I. Liutikaitė (Džiuljeta), L. Rukšnaitytė (Šakė), N.Jasinskas (Mamikovas), G. Vaiginytė (Gohara), A. Zmaila (Varužanas), P. Piaulokas (Misakas), V. Benokraitis (Simonianas), A. Dobkevičius (Skutarianas). Po Dž. Selindžerio „Rugiuose prie bedugnės“ ryškesnio spektaklio jaunimo problemų tema teatre veik nebuvo. Todėl šią armėnų dramaturgo pjesę apie sovietinės santvarkos laužomą jaunimo gyvenimą ir maištaujančius jaunuolius Anachitą ir Artašeką jaunimas bemat pamėgo. Dėl užuominų apie laisvę, nestandartinio, iš kasdienybės išsiskiriančio mąstymo anuomet teatras buvo labai mėgstamas. Po metų darbo Šiaulių dramos teatre Jonas Vaitkus persikėlė į Kauno dramos teatrą, kur dar kartą pastatė šią Z. Chalapiano pjesę. Lyginu kauniečių Anachitą J. Onaitytę ir Artašeką V. Masalskis, su šiauliečiais šių vaidmenų atlikėjais ir išskirti kažko negaliu, nes iš širdies suvaidinti vaidmenys negali nepasisekti.

1974 m. į teatrą atvykusi režisierė Regina Steponavičiūtė, čia savo kūrybinį kelią pradėjo O. Zahradkino pjese „Svajonės… likimai“ (originalus pjesės pavadinimas „Solo senoviniam laikrodžiui su gegute“). Spektaklio dailininkas G. Kličius, muziką parinko V. Masionis, o pagrindinius vaidmenis atliko A. Dobkevičius ar K. Tumkevičius (Františekas), E. Pauliukonis (Pavelas), R.Steponavičiūtė (Daša), S. Paska (Raineris), I. Gurinaitė (Konti), V. Tamašauskas (Chmelikas), V.Tautkevičius (Mičas). O. Zahradkinas savo pjesėse sprendžia pagyvenusių žmonių problemas, pasakoja apie paslėptas jų viltis ir svajones. „Senatvė ne nuodėmė“ – sako vienas iš šio autoriaus pjesių herojus. Spektakliai dėkingi ir tuo, kad scenon sugrąžina daug senosios kartos aktorių.

Steponavičiūtė rinkosi spektaklius aktualiomis gyvenimo temomis: V. Gibsono „Dviese sūpuoklėse“ (puikius aktorių V. Venckutės ir N. Jasinskio duetas), T. Viljamso „Ištatuiruota rožė“, R. Gavelio „Sūkuriai“, V. Slavkino „Jauno žmogaus suaugusi dukra“, A. Sokolovos „Fariatjevo fantazijos“…

Dar prieš Šiaulius Regina Steponavičiūtė Kauno dramos teatre pastatė R. Lavler pjesę „Septynioliktosios lėlės vasara“. Šiauliuose šį spektaklį pastato pakartotinai. Sako, retai pavyksta įbristi į tą pačią upę. Visgi nepaneigsi, kad tokie spektaklių atgaivinimai su kitais aktoriais turi prasmės.

Po N. Ogaj sėkmingai režisuoto spektaklio vaikams S. Maršako „Katės namai“, spektaklių vaikams tradiciją vykusiai pratęsia režisierės R. Steponavičiūtė ir A. Ragauskaitė. Pirmoji į sceną atveda S. Čiurlionienės Kymantaitės „Dvylika brolių juodvarniais lakstančių“, teatro vyr režisierė V. Palčinskaitės „Septynios snieguolės ir nykštukas 77“.

Kaip ir 1969 metais, taip praėjus 8 metams, 1977 m. į Šiaulių dramos teatrą vėl atvyksta visas Lietuvos konservatorijos aktorių kursas. Jaunieji aktoriai bemat įsilieja į teatro gyvenimą. Pateikia net savo keletą spektaklių. Kad ir „Vaikų dienos“, kuris skirtas ir vaikams, ir suaugusiems. Spektaklį režisavo vienas iš naujųjų aktorių Julius Dautartas, o muziką sukūrė Olegas Ditkovskis, irgi to kurso aktorius. Spektaklyje veikia varpai, žiemos gėlės, sniego senis, dainuojantys varvekliukai, briedžiai, šunelis miške, gandrai, lietus, drugelis, voras ir musės, traukinys, lepečkėlis, antytė, krokodilas, karkvabalis, liūtas, peliukas, pelytės, ropė. Visa tai scenoje įkūnijo aktoriai S. Bareikis, J. Dautartas, O. Ditkovskis, S. Jakubauskas, S. Kizas, R. Krilavičiūtė, V. Kochanskytė, E. Leonavičius, R. Šaltenytė, A. Venckus, G. Žalėnas, J. Žibūda.

Į teatrą įsiliejus jauniems aktoriams, teatro vyr. režisierė A. Ragauskaitė stato V. Rimkevičius pjesę „Iš ten aš ateinu…“ („Vandens lelija“). Dail. – A. Jacovskis, komp. – N. Lapinskas. Pagr. vaidm.: S. Bareikis (Vytautas Vyturys), E. Jasnauskaitė (Birutė), I. Liutikaitė (Danguolė), V. Jakštaitė (Aušra), N. Mirončikaitė (Motina), S. Jakubauskas (Gediminas), K. Rudėnas (Algis), J. Žibūda (Juozas), E. Leonavičius (Vidugiris), E. Pauliukonis (Blažys), O. Ditkovskis (Gerutis). R. Steponavičiūtė stato J. O‘Nilo „Meilė po guobomis“ su aktoriais V. Kochanskyte (Abė), A. Venckumi (Ebinas), P. Piauloku (Kebotas), J. Bindoku (Piteris).

Du estetika dvelkiančius spektaklius (1976 ir 1977 m.) Šiauliuose stato režisierius, 1975 m. Lunačiarskio teatro meno instituto auklėtinis Gytis Padegimas: Frederiko Garsijos Lorkos „Donja Rosita, arba Gėlių kalba“ ir A. Strindbergo „Freken Julija“. Girdėjau sakant, jog režisierius panoro lietuvius plačiau supažindinti su švedų dramaturgo Augusto Strindbergo kūriniais. Vėliau Kauno dramos teatre jis statė „Kreditorius“ ir „Pakeliui į Damaską“, vėl Šiauliuose „Velykas“. Panelės Julijos vaidmeniui iš Kauno į Šiaulius važinėjusi Doloresa Kazragytė, nors puikiai ją įkūnijo ir šiaulietė Irena Liutikaitė. Žaną, be abejo, vaidino Pranas Piaulokas.

Po šių spektaklių režisierius išvyksta dirbti Jaunimo teatre ir tada dar niekas nežinojo, kad po dešimties metų, 1988-aisiais jis vėl grįš į Šiaulius kaip jau Šiaulių dramos teatro vyriausias režisierius. Bet apie tai vėliau.

Straipsnio autorius Ričardas Jakutis


Kelmė
Tytuvėnams – daugiau nei 6 mln. eurų investicijų
Tytuvėnuose įgyvendinami ir artimiausiais metais bus įgyvendinti reikšmingi projektai – nuo turizmo ir rekreacijos iki kultūros paveldo ir infrastruktūros.
Aktualijos | 2 MIN.
0
Šiauliai
Lietuva
Šį savaitgalį „Dūzės ir Mūzės“ nuotykių laidelėje svečiavosi pats Kalėdų Senelis. Paaiškėjo, kokių dovanėlių vaikai šiais metais norėjo labiausiai!
Laisvalaikis | 2 MIN.
0
Sausio antroji – 2-oji metų diena, iki Naujųjų metų lieka 364 dienos.
Lietuva | 4 MIN.
0
Pasaulis
Šiauliai
Rusijos gynybos ministerija ketvirtadienį pareiškė iššifravusi Ukrainos bepiločio orlaivio navigacijos duomenis, kurie, jos teigimu, liudija apie planuotą ataką prieš prezidento Vladimiro Putino rezidenciją, ir perdavusi šią medžiagą JAV atstovams.
Pasaulis | 3 MIN.
0
Praėję 2025-ieji Šiaulių teismams nebuvo lengvi – nagrinėtos skandalingos ar nemažo visuomenės dėmesio sulaukusios bylos. Netrūko ir skandalų. Pernai teismų slenkstį Šiauliuose mintį pradėjo arba nuosprendį jau išnagrinėtose bylose išgirdo dėl čekiukų teisėsaugos akiratin patekę politikai. Dėl kurstymo sukelti riaušes teisiama buvusi kandidatė į Seimą, kurią dėl elgesio teko išvyti iš posėdžių salės. Šiauliuose nuteistas ir dėl šnipinėjimo Rusijai kaltintas asmuo. Kai kurie asmenys teismo sprendimus yra apskundę, tad bylų nagrinėjimas bus tęsiamas. Trumpai apžvelksime daugiausia visuomenės dėmesio 2025 metais sulaukusias istorijas iš teismo salių.
Kriminalai | 12 MIN.
2


Vyriausybė pripažino žemės ir maisto ūkį nacionaliniam saugumui svarbia sritimi. Toks sektoriaus pripažinimas leis kurti ir palaikyti atsparią bei savarankišką šalies apsirūpinimo maistu sistemą.
Žemės ūkio ministerijos naujienos | 3 MIN.
1
Europos Komisijos (EK) pristatytas pasiūlymas dėl ilgalaikio Europos Sąjungos (ES) biudžeto 2028–2034 metams kelia daug rimtų klausimų. Ypač dėl to, kad žemės ūkio, kaimo plėtros ir žuvininkystės finansavimas mažėtų apie 20 proc. (palyginti su 2021-2027 metų laikotarpiu) ir dėl numatomo steigti naujo fondo.
Žemės ūkio ministerijos naujienos | 6 MIN.
1

Lietuva
Lietuva
Penktadienį Seime rengiamas antrasis darbo grupės, tobulinsiančios Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pataisas, susitikimas.
Lietuva | 3 MIN.
0
Sausio antroji – 2-oji metų diena, iki Naujųjų metų lieka 364 dienos.
Lietuva | 4 MIN.
0

Pakruojis
Pakruojis
Pakruojyje susitiko Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius, Latvijos sumanaus administravimo ir regioninės plėtros ministras Raimonds Čudars bei Estijos regioninės plėtros ir žemės ūkio ministras Hendrikas Johannesas Terrasas.
Politika | 3 MIN.
0
Gruodžio 18 dieną įvyko Pakruojo rajono savivaldybės tarybos posėdis. Jame dalyvavo 20 tarybos narių. Posėdžio darbotvarkėje suplanuoti 35 klausimai. Prieš prasidedant klausimų svarstymui pasveikinti gruodžio mėnesį gimtadienius šventę Pakruojo rajono savivaldybės tarybos nariai Vida Remeikienė, Robertas Ašmanavičius ir Audrius Kazlauskas.
Politika | 5 MIN.
0

Kelių eismo taisyklės (KET) sukurtos ne tik eismui reguliuoti, bet ir saugumui užtikrinti. Kai kuriems eismo dalyviams atrodo, kad laikytis visų taisyklių nėra būtina, tačiau toks požiūris yra klaidingas ir pavojingas. Net menkiausias taisyklių nepaisymas gali turėti skaudžių, o kartais ir tragiškų pasekmių.
Saugi kelionė – bendras tikslas | 5 MIN.
0
Kelionė automobiliu – tai ne tik transporto priemonės vairavimas, bet ir emocinis iššūkis vairuotojui. Daugeliui kelią apkartina stresas, kuris iš dalies kyla ne dėl išorinių veiksnių, o dėl prasto pasiruošimo kelionei. Kruopštus kelionės planavimas leidžia sumažinti įtampą ir išvengti rizikos kelyje.
Saugi kelionė – bendras tikslas | 5 MIN.
0

Pasaulis
Lietuva
Rusijos gynybos ministerija ketvirtadienį pareiškė iššifravusi Ukrainos bepiločio orlaivio navigacijos duomenis, kurie, jos teigimu, liudija apie planuotą ataką prieš prezidento Vladimiro Putino rezidenciją, ir perdavusi šią medžiagą JAV atstovams.
Pasaulis | 3 MIN.
0
Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas ketvirtadienio rytą socialiniame tinkle X paskelbtame anglų kalba pasakytos kalbos įraše pabrėžė, kad žvelgdamas atgal į 2025-uosius metus labai didžiuojasi savo šalimi ir jos laimėjimais, bei paragino Europą būti kaip Lenkija.
Pasaulis | 3 MIN.
3


Šiauliai
Šiauliai
Po diskusijų su Šiaulių miesto verslais, Šiaulių miesto savivaldybės taryboje priimtas sprendimas nuo 2026 metų sumažinti nekilnojamojo turto (NT) mokestį nuo 0,7 iki 0,5 proc. Tačiau per anksti džiaugtis nevertėtų. Skaičiuojama, kad galiausiai mokestis netgi didės.
Verslas | 2 MIN.
0
Šiaulių techninės kūrybos centro erdvės vienai nakčiai virto tikra kūrybine laboratorija ir improvizuota filmavimo aikštele. Būtent tokioje dinamiškoje aplinkoje Šiauliuose įvyko pirmosios naktinės kūrybinės dirbtuvės „Kai kalba vanduo“, skirtos vyresnių klasių moksleiviams. Iki pat ankstyvo ryto trukęs renginys tapo erdve, kurioje jaunimas galėjo laisvai kurti, diskutuoti, tyrinėti ir praktiškai pristatyti savo idėjas, ieškodami sprendimų aktualiai šiandienos problemai – gėlo vandens trūkumui ir taršai.
Verslas | 6 MIN.
0

Šiauliai
Šiauliai
Praėjusiais metais Šiaulių mieste ir rajone įvyko skaudžios nelaimės, pareikalavusios žmonių gyvybių. Tragiškose avarijose žuvo pėstieji, keleiviai ir vairuotojai. Vienas žmogus buvo nužudytas. Neapsieita ir be tragiškų gaisrų. Prisiminkime tragiškiausius 2025-ųjų įvykius.
Kriminalai | 7 MIN.
0
Praėję 2025-ieji Šiaulių teismams nebuvo lengvi – nagrinėtos skandalingos ar nemažo visuomenės dėmesio sulaukusios bylos. Netrūko ir skandalų. Pernai teismų slenkstį Šiauliuose mintį pradėjo arba nuosprendį jau išnagrinėtose bylose išgirdo dėl čekiukų teisėsaugos akiratin patekę politikai. Dėl kurstymo sukelti riaušes teisiama buvusi kandidatė į Seimą, kurią dėl elgesio teko išvyti iš posėdžių salės. Šiauliuose nuteistas ir dėl šnipinėjimo Rusijai kaltintas asmuo. Kai kurie asmenys teismo sprendimus yra apskundę, tad bylų nagrinėjimas bus tęsiamas. Trumpai apžvelksime daugiausia visuomenės dėmesio 2025 metais sulaukusias istorijas iš teismo salių.
Kriminalai | 12 MIN.
2


Šiauliai
Šiauliai
2025-ieji Šiauliams tapo intensyvių infrastruktūros darbų metais. Šiaulių miesto savivaldybė skyrė rekordinį finansavimą kelių, gatvių, kvartalų ir visuomeninių erdvių atnaujinimui – mieste buvo pradėti nauji kvartalinės renovacijos projektai ir tęsiami didelio masto infrastruktūros darbai. Kelių dangai ir susisiekimo infrastruktūrai planuota investuoti apie 26–30 mln. eurų.
Gatvė | 8 MIN.
0
Šiomis dienomis Šiaulių miestas pasidengė puriu sniego sluoksniu. Kol vairuotojai skundžiasi slidžiomis gatvėmis, kelininkai pluša iš peties, kalbamės su UAB „Ecoservice“ Regiono teritorijų priežiūros administravimo vadove Aušra Solnceviene.
Gatvė | 5 MIN.
0
Lietuva
Lietuva
Automobilio pardavimas gali būti paprastas ir sklandus procesas, jei yra žinomi pagrindiniai žingsniai. Kad gyventojams būtų lengviau, „Regitra“ parengė tris aiškius patarimus, padėsiančius užtikrinti saugų ir tvarkingą sandorį.
Gatvė | 3 MIN.
0
„Via Lietuva“ pradėjo vykdyti pilotinį projektą, kuriuo tikslas – testuoti naujas eismo stebėsenos technologijas Lietuvos automagistralėse.
Gatvė | 5 MIN.
0

Šiauliai
Radviliškis
2025 metų Šiaulių rajono sporto apdovanojimų šventė sukvietė rajoną garsinusius sportininkus, trenerius, sportą mylinčius kuršėniškius ir miesto svečius. Šie apdovanojimai vyksta jau dešimtą kartą. Geriausius sportininkus, trenerius, komandas ir nominacijų nugalėtojus pagal pateiktas paraiškas renka Šiaulių rajono savivaldybės Sporto taryba.
Sportas | 3 MIN.
0
Gruodžio 16 d. laisvasis mokytojas Valerijus Belovas organizavo plaukimo varžybas mokiniams, kurie lanko trenerio neformaliojo vaikų švietimo programą „Mokymas plaukti“. Varžybose mokiniai buvo suskirstyti į penkias amžiaus grupes ir rungtyniavo 25 m bei 50 m nugara rungtyse. Mokiniai pasiekę geriausius rezultatus buvo apdovanoti medaliais ir taurėmis, o visi dalyviai saldžiomis dovanėlėmis. Mažiausiems plaukikams apdovanojimus įteikė kandidatė į plaukimo meistrus Ugnė Takuševičiūtė.
Sportas | 2 MIN.
0


Šiauliai
Šiauliai
Šioje Etaplius TV laidoje „Regiono herojai“ svečiuojasi fotografė Brigita Povilionienė, socialiniuose tinkluose geriau žinoma kaip „briga_po“. Tai be galo aktyvi, charizmatiška ir pozityvi moteris. Pati Brigita įsitikinusi, kad šios savybės jai padėjo įveikti sunkią ligą, kuri užklupo labai anksti.
Veidai | 4 MIN.
0
Gruodžio mėnuo daugeliui asocijuojasi su jaukumu, susitikimais su artimaisiais ir pasiruošimu didžiosioms metų šventėms. Tačiau kartu tai laikotarpis, kai pastebimai išauga alkoholio vartojimas. Todėl šiandien vis dažniau kalbama ne tik apie šventinį šurmulį, bet ir apie sąmoningą pasirinkimą švęsti taip, kad šventės suteiktų džiaugsmo, o ne papildomų rūpesčių. Tad, ar įmanomas Naujųjų metų sutikimas be alkoholio?
Sveikata | 2 MIN.
0
Radviliškis
Pakruojis
Burbiškio dvare nuskambėjo paskutinis šių metų koncertas – po Naujųjų lankytojai laukiami ekskursijose
Kultūra | 3 MIN.
0
Savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto komiteto nariai – Saulius Skikas, Rolandas Pupinis, Žygimantas Macevičius, kartu su komiteto pirmininke Vida Remeikiene – lankėsi Pakruojo sporto centre. Vizito metu jie apžiūrėjo po remonto atnaujintas patalpas, treniruočių sales bei pirties kompleksą.
Kultūra | 3 MIN.
0


Lietuva
Lietuva
Šaldytuvas pilnas, bet jį atsidarius atrodo, kad nieko jame nėra? Po švenčių tai tampa beveik nacionaline problema. Indeliai be etikečių, mišrainių likučiai, kalakuto gabalai, kurių kilmė jau miglota... Kodėl taip nutinka ir kaip išvengti maisto švaistymo, kai technologijos siūlo netikėtus sprendimus? Maisto banko ir „Sprinter“ tyrimas rodo, kad trečdalis apklaustųjų išmeta iki 5 proc. maisto, 15 proc. žmonių – iki 10 proc., 5 proc. – 11–15 proc., o dar 5 proc. gyventojų išmeta net iki 20 proc. valgyti tinkamo maisto. Organizacija pastebi, kad švaistomų produktų kiekis per šventes nuosekliai auga.
Namai | 4 MIN.
0
Šiemet šventinis laikotarpis dovanoja ilgiau trunkantį laisvadienių laikotarpį, todėl natūralu, kad daug gyventojų savo namus paliks ilgesniam laikui – išvyks pas artimuosius, keliaus arba tiesiog praleis daugiau laiko ne namuose. Apsaugos ekspertai ir policija įspėja: būtent tokios dienos tampa aktyviu sezonu vagims, kurie pastaruoju metu elgiasi įžūliau ir veikia žaibiškai. Prie dažnesnių incidentų prisideda ir gyventojų šventinė skuba bei išsiblaškymas.
Namai | 5 MIN.
0

Šiauliai
Radviliškis
Šioje Etaplius TV laidoje „Regiono herojai“ svečiuojasi fotografė Brigita Povilionienė, socialiniuose tinkluose geriau žinoma kaip „briga_po“. Tai be galo aktyvi, charizmatiška ir pozityvi moteris. Pati Brigita įsitikinusi, kad šios savybės jai padėjo įveikti sunkią ligą, kuri užklupo labai anksti.
Veidai | 4 MIN.
0
Kai sausio pirmąją daugelis dar kramsnoja paskutinius baltos mišrainės likučius, Radviliškyje žmonės renkasi visai kitokiam ritualui – nerti į ledinį vandenį. Eibariškių tvenkinyje jau dešimtąjį sezoną vyksiančios ledinės maudynės tapo ne tik drąsia Naujųjų metų pradžia, bet ir reiškiniu, pritraukiančiu šimtus dalyvių iš visos Lietuvos.
Veidai | 4 MIN.
0


Lietuva
Lietuva
Sausio antroji – 2-oji metų diena, iki Naujųjų metų lieka 364 dienos.
Horoskopai | 4 MIN.
0
Sausio mėnesio horoskopas. Mėnuo kviečiantis veikti sąmoningiau
Horoskopai | 21 MIN.
0


Lietuva
Lietuva
Sausio antroji – 2-oji metų diena, iki Naujųjų metų lieka 364 dienos.
Horoskopai | 4 MIN.
0
Sausio mėnesio horoskopas. Mėnuo kviečiantis veikti sąmoningiau
Horoskopai | 21 MIN.
0

Lietuva
Lietuva
Ne paslaptis, kad po švenčių daugelio tautiečių šaldytuvai būna pilni maisto likučių: nuo silkės ir mišrainių iki keptos mėsos, daržovių ar duonos. Lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ subalansuotos mitybos partnerė, dietistė Vaida Kurpienė dalijasi keliais naudingais patarimais, kurie padės išvengti maisto švaistymo ir padės po švenčių likusius valgius paversti naujais patiekalais.
Virtuvė | 4 MIN.
0
Šventiniam laikotarpyje galvojame ne tik apie tai, kokius gurmaniškus bei tradicinius patiekalus padėsime ant stalo, bet ir kokiais gėrimais vaišinsime savo artimuosius ar svečius. Vis daugiau žmonių renkantis nealkoholinius gėrimus, sparčiai populiarėja ir nealkoholiniai kokteiliai. Barmenas atskleidė, kokie nealkoholiniai kokteiliai dabar populiariausi ir kaip nustebinti artimuosius.
Virtuvė | 5 MIN.
0