Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Pixabay.com nuotr.
Reporteris SkaistėŠaltinis: Etaplius.lt
Pirmas dalykas, kuris nutinka, kai santykiai nutrūksta – mes nustojame žiūrėti į savo partnerį… Kai vyras ir moteris daug metų gyvena meilėje, jie daro vieną dalyką, kurio aš niekur kitur nemačiau. Ir aš manau, kad pačioje santykių pradžioje tai yra ženklas, žymeklis – kad šie žmonės turi labai didelį potencialą būti kartu.
Akcentuočiau žodžius „meilėje“, „šilumoje“, „priėmimo būsenoje“. Nes tuos 10-20-30 metų galima nugyventi įvairiai.
Taigi. Jie – žiūri į partnerį, kai jis kalba. Pavyzdžiui, sėdi prie stalo didelė kompanija. O vyras pasakoja istoriją. Žmona žiūri į jį.
Arba – vyras ir žmona veda užsiėmimus su mokiniais. Žmona kalba. Vyras žiūri į ją. Ir šiame žvilgsnyje – susižavėjimas, pagarba, švelnumas, palaikymas. Panašiai žiūrima, tikriausiai, į savo vaiką, žengiantį pirmuosius žingsnius.
Vienas su kitu, kas būdinga, tokią porą kartais galima persimesti net ne visavertėmis frazėmis, o atskirais žodžiais ar jaustukais (tai, žinoma, nepanaikina visaverčio pokalbio ir net ginčo galimybės ).
Pažymėsiu tik tai, kad turbūt turiu ne itin reprezentatyvią imtį – tai mokslininkų, mokytojų, menininkų, psichologų šeimos. Ne per daug reprezentatyvi, bet tikra, gyva.
Ir taip, tai išties labai įdomi istorija su žvilgsniais. Juk pirmas dalykas, kuris nutinka, kai santykiuose kyla nesantaika – mes nustojame žiūrėti į savo partnerį. Kad neprisiliestume prie to savo viduje maudžiančio skausmo. Kalbamės, bučiuojamės ir miegame vienoje lovoje. Bet nustojame žiūrėti.
Ir tai yra vienas pirmųjų klausimų, kurie išplaukia į paviršių, kai mano klientui nesiklosto santykiai: „Ar gali į jį/ją žiūrėti?“
O atviras, mylintis žvilgsnis į kitą byloja, kad žmonės pajėgūs išspręsti šias vidines nesantaikas. Juk ilgalaikė santuoka pati savaime yra didžiulė praktika.