Iki gyvos galvos už nuteistųjų nužudymus nuteistas vyras kaltina bausmių sistemą

Lietuva

Pexels.com nuotr.

Ingrida SteniulienėŠaltinis: BNS

258970

Aukščiausiasis Teismas svarsto, ar įkalinimo įstaigoje du nuteistuosius nužudęs Darius Eriksonas pagrįstai kali iki gyvos galvos.

Vienas vyras buvo nužudytas 2016 metų lapkritį Marijampolės pataisos namų kameroje – jis buvo pasmaugtas. Kitas vyras nužudytas 2018 metų gruodį tuomet veikusiame Lukiškių kalėjime, jis taip pat buvo smaugiamas. Sąmonę praradęs 1976 metais gimęs nukentėjusysis po kelių dienų mirė Santaros klinikose.

Trijų teisėjų kolegija išnagrinėjo D. Eriksono skundą ir galutinį verdiktą žada skelbti kovo 7 dieną.

Nuteistasis teigia, kad nusikalto dėl nesutarimo su bausmių vykdymo pareigūnais dėl laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos.

D. Eriksonas Aukščiausiajame Teisme atskleidė, kad Lukiškėse jo nužudyto klaipėdiečio šeima padavė į teismą Kalėjimų departamentą, Teisingumo ministeriją ir Lukišių kalėjimo teises parėmusius tuometinius Vilniaus pataisos namus.

Pasak jo, byla buvo nevieša ir 2021 metų liepą sudaryta taikos sutartimi nukentėjusiems valstybė sutiko sumokėti 25 tūkst. eurų.

„Kaip valstybė gali neįžvelgti savo kaltės, jeigu sumokėjo 25 tūkst. eurų“, – Aukščiausiajam Teismui sakė D. Eriksonas.

Nužudytojo T. V. artimieji teigė, kad valstybės institucijos – Teisingumo ministerija, Kalėjimų departamentas ir Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas, kurio funkcijas po uždarymo perėmė Vilniaus pataisos namai, neužtikrino asmens saugumo ir sudarė sąlygas jį nužudyti.

Už žmogžudystę Marijampolėje D. Eriksonas buvo nuteistas kalėti 16 metų, jau tada buvo pripažintas pavojingu recidyvistu. Vėliau jam įvykdžius dar vieną žmogžudystę Lukiškėse, nauju nuosprendžiu skirtas įkalinimas iki gyvos galvos.

Abu nužudymus įkalinimo įstaigose D. Eriksonas įvykdė su kitais nuteistaisiais.

D. Eriksonas iš kalėjimo nuotoliniu būdu dalyvavo teismo posėdyje, jis prašė panaikinti ankstesnių teismų verdiktus ir jo bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmos instancijos teismui.

Jo manymu, bylą nagrinėję teismai nepagrįstai nusprendė, kad jis itin sunkų nusikaltimą įvykdė iš chuliganiškų paskatų, tinkamai netyrė aplinkybių, nesiaiškino, kokią įtaką galėjo padaryti pareigūnų neveikimas – jie žinojo, kad jis gali įvykdyti nužudymą, nes norėjo būti Pravieniškėse. Nuteistojo teigimu, perkeldami į Lukiškes pareigūnai taip sudarė sąlygas jam nužudyti kitą žmogų.

Bylos duomenimis, lipdamas iš konvojaus automobilio, D. Eriksonas pareiškė, kad kažką nužudys, tačiau pareigūnai į tai nesureagavo. Anksčiau jis raštu pranešė, kad jei bus iškeltas iš tuometinio Pravieniškių pataisos namų 3-ojo sektoriaus, ką nors nužudys, D. Eriksonas tvirtino, kad šis pataisos namų sektorius – vienintelė Lietuvos kalinimo įstaiga, kur nepatenka narkotikai. Be to, jis nenorėjo kalėti su tam tikrų kastų nuteistaisiais.

Kartu su 14 kartų teistu D. Eriksonu į ankštą Lukiškių kamerą buvo uždarytas 16 kartų, tarp jų ir už nužudymą, teistas Armandas Gonta, už finansinius nusikaltimus nuteistas klaipėdietis T. V. bei dar vienas asmuo.

D. Eriksonas smaugė T. V., paskui pagalbos parašė A. Gontos.

Teisiamų vyrų advokatai tvirtino, kad šis nusikaltimas įvykdytas iš keršto Pravieniškių pataisos namų administracijai ir Kalėjimų departamentui, jie nepaisė D. Eriksono pageidavimų perkelti jį į norimą bausmės atlikimo vietą.

„Pats nuteistasis pažymi, įvykis yra nesutarimas su valstybės pareigūnais dėl bausmės atlikimo vietos“, – Aukščiausiajam Teismui sakė D. Eriksono advokatė Ingrida Maldeikienė.

Pasak jos, netirta, kiek pareigūnų veiksmai galėjo turėti įtakos nusikaltimui, nusikaltimas įvykdytas valstybės griežtai kontroliuojamoje teritorijoje, ji prašė arba perkvalifikuoti jos ginamojo veiksmus arba perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmos instancijos teismui.

Tuo metu Generalinės prokuratūros prokuroras Sergejus Stulginskis sakė, kad D. Eriksonas įvykdęs nusikaltimą dėl chuliganiškų paskatų nuteistas pagrįstai.

„Nužudytasis jam grėsmės nekėlė, neprovokavo, D. Eriksonas buvo pasiruošęs atimti gyvybę bet kam, tai parodo paties nuteistojo didelį pavojingumą, jis akivaizdžiai negerbia visuomenės nustatytų taisyklių“, – kalbėjo prokuroras.

Lietuvos kalėjimų tarnyba BNS informavo, kad laisvės atėmimo bausmę iki gyvos galvos atlieka 101 asmuo.

Nacionalinė teismų administracija BNS pranešė, kad 2020 ir 2022 metais įkalinimas iki gyvos galvos buvo skirtas dviem asmenis, 2021-siais – trims.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt