PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Gamta2021 m. Rugsėjo 8 d. 07:00

Iki amžiaus pabaigos 95% Žemės vandenynų taps mažiau tinkami gyvybei

Pasaulis

Unsplash.com nuotr.

Reporteris AgnėŠaltinis: Etaplius.lt


186350

Klimato kaita sukelia beprecedentį Žemės vandenynų šiltėjimą ir rūgštėjimą, o iki amžiaus pabaigos tai gali pakeisti iki 95 proc. vandenynų paviršių.

Šiuo perspėjimu pasidalino mokslininkų komanda, kuriai vadovavo Šiaurės vakarų universitetas (angl. Northwestern University), besibaiminanti, kad karštesni, rūgštesni paviršiai lems tai, kad planetos vandenynai taps mažiau svetingi jūrinei gyvybei.

„Atmosferos CO2 pokyčių tempai per pastarąjį šimtmetį yra du ar tris kartus didesni nei dauguma pokyčių, stebėtų per pastaruosius 420 000–300 milijonų metų, ir tai rodo, kad šis iššūkis gali būti beprecedentis daugeliui egzistuojančių rūšių,“ – rašo „Nature“ žurnale paskelbto tyrimo autoriai.
„Šis spartus aplinkos pokyčių greitis reiškia, kad iki XXI amžiaus pabaigos didelės Žemės vandenyno dalys gali susidurti su klimatais, kurių šiuo metu nėra („naujoviški klimatai“), o kai kurie XX amžiaus klimatai gali pranykti“.

Vandenyno paviršiaus klimatai įvertina paviršinio vandens temperatūrą, rūgštingumą ir mineralinio aragonito, kuris yra aukšto slėgio kalcio karbonato polimorfas, koncentraciją.

Daugybė jūrinių gyvūnų naudoja mineralą, kad suformuotų savo kaulus ir kiautus, ir tai palaiko didžiąją dalį jūrinės gyvybės.

„Rūšys, kurios yra siaurai prisitaikiusios prie klimato, kuris nyksta, turės adaptuotis prie kitokių sąlygų,“ – sakė tyrimui vadovavusi autorė Katie Lotterhos iš Šiaurės rytų universiteto Jūrų mokslų centro. „Klimatas, kuriame temperatūra ir klimato chemija yra įprasti šiandien, bus reti arba ateityje jų iš vis nebebus.“

Komanda sukūrė du scenarijus, RCP 4.5 („stabilizavimo“ emisijų reagavimo scenarijus, kai emisijų kiekis piko lygį pasiekia 2050 m., o po to didėjimas lėtėja) ir RCP 8.5 (blogiausio atvejo „įprastinis“ scenarijus, kai emisijų kiekis didžiausią lygį pasiekia 2100 m., o vėliau seka sulėtėjęs didėjimas), jų pagalba siekiant geriau matyti mūsų vandenynų ateitį.

Tarp 2000 ir 2100 metų, šie pokyčiai padidės pagal RCP 4.5 ir taps ekstremalūs pagal RCP 8.5.

Šiauriniame pusrutulyje, dabartinės nepakankamai prisotintos ir žemo pH sąlygos Arktyje iki amžiaus pabaigos, projektuojama, taps labiau paplitusios vidutinio klimato platumose.

Vis dėlto, pietiniame pusrutulyje pagal RCP 8.5 projekcijas, nėra beveik jokio sutapimo tarp dabartinio ir numatomo klimato visose platumose.

Jūrinė gyvybė, gyvenanti arčiau paviršiaus, prisitaiko prie besikeičiančio klimato persikeldama į kitus vandenynus, taip ištrūkstant iš šiltėjančių vandenų, tačiau tyrimas rodo, kad ateityje jų galimybės tai padaryti gali būti apribotos beveik vienodo šiltėjimo ir rūgštėjimo.

„Jau dabar daugelis jūrų rūšių pakeitė savo paplitimą, taip reaguodamos į šiltesnius vandenis,“ — sakė Lotterhos. „Rūšių bendruomenės, kurios aptinkamos vienoje teritorijoje, per artimiausius dešimtmečius toliau kelsis ir sparčiai keisis.“

Jos teigimu, vyriausybėms reikia stebėti būsimus besikeičiančius jūros paviršiaus rūšių įpročius.

Galų gale pasaulio vandenynams yra reikalinga, kad būtų nutrauktos emisijos, skatinančios jų šiltėjimą ir rūgštėjimą.

„Nesumažinus emisijų, iki 2100 m. naujoviški ir nykstantys klimatai vandenynų paviršiuje bus plačiai paplitę visame pasaulyje,“ – sakė Lotterhos.

Gismeteo.lt