Ignalinos rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje surengta Lietuvių kalbos dienoms skirta konferencija

resize_600x600_img_4674
Ignalina
Lina Kovalevskienė Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  Ignalinos rajono savivaldybė

Kovo 1 dieną Ignalinos rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje surengta Lietuvių kalbos dienoms skirta konferencija „Lietuvių kalbos žodynui – 100 metų, nuo pirmojo lapelio iki paskutinio lapo“.

2024-ieji lietuvių kalbos istorijai yra išskirtiniai – prieš 100 metų Lietuvos universiteto (Kaune) profesorius Kazimieras Būga (1879–1924) išleido pirmąjį Lietuvių kalbos žodyno sąsiuvinį. Vėliau, po kalbininko mirties, šį darbą tęsė bendraminčiai ir mokiniai. Šiandien turime unikalų 20 tomų Lietuvių kalbos žodyną. „Kiekvienos tautos žodynas – veidrodis, kuriame matosi tautos veidas...“, – yra sakęs K. Būga. 
 
Konferencijos dalyvius pasveikino, prasmingo laiko palinkėjo Valstybinė lietuvių kalbos komisijos (VLKK) pirmininkė Violeta Meiliūnaitė ir Ignalinos rajono savivaldybės vicemeras Imantas Umbražiūnas. „Man gražu, kad galime susirinkti, bendrauti, dalintis patirtimi...“, – sakė V. Meiliūnaitė.

Pranešimus, daugumą jų virtualiai, skaitė ir pati VLKK pirmininkė, ir Lietuvių kalbos instituto mokslininkės Vilija Sakalauskienė, Jolita Urbanavičienė, Daiva Vaitkevičienė. Prisiminta, kaip buvo rengiamas K. Būgos žodynas, pasakota apie senuosius, jau iš vartosenos pasitraukusius žodžius ir naujai gimstančius, kalboje prigyjančius arba natūraliai atmetamus. Kalbėta  apie turtingas  aukštaičių patarmes ir apskritai tarmių vertingumą. Tarmių žodynus ir juose užfiksuotus kalbos lobynus pristatė į Ignaliną atvykusi mokslininkė Vilija Ragaišienė. Ji citavo profesorę Viktoriją Daujotytę: „Tarminiai žodynai – viena geriausių tautos dvasios turtų saugos formų.“, sakė, kad juose matomas ir žmonių gyvenimo būdas, ir papročiai, ir tikėjimai.   

Pranešimuose akcentuota, kad kalba yra gyvas, nuolat kintantis organizmas. Ji ir tokia pati, ir vis kitokia. Linkėta būti atsakingais kalbos šeimininkais, jos kūrėjais, o kalbininkai, kaip pastebėta, kalbos nekuria, jie – tarsi fotografai, fiksuojantys ir analizuojantys kalbos gyvenimą. 
 
Konferencijos pabaigoje pristatyta bibliotekoje eksponuojama šalies vyresniųjų klasių mokinių plakatų paroda „Lietuvių kalba. Myliu…“. Šią parodą organizavo Valstybinės lietuvių kalbos komisija kartu su Vilniaus dailės akademija.

Moksleiviai savo požiūrį į kalbą atskleidė per literatūrą, garsius lietuvių autorius bei jų kūrinius, per gamtą, įvairius kalbos reiškinius ir simbolius. Kurdami plakatus galėjo pasitelkti kokias tik nori technikas – kūrybiškumas nebuvo ribojamas. Plakatas yra vizualus kūrėjo teiginys, kuriuo galima daug pasakyti aplinkiniams.

Geriausi plakatai pateko į reprezentacinį kalendorių, kuris dovanotas ir šios konferencijos dalyviams. Kalendoriuje yra ir Ignalinos Česlovo Kudabos gimnazisčių Salomėjos Davydovos bei Lukrecijos Bunoraitės darbas.  Konferenciją gražiai užbaigė daugelio konkursų laureatė, tarmiško kalbėjimo jaunoji puoselėtoja Didžiasalio „Ryto“ gimnazijos aštuntokė Jurgita Pauliukėnaitė, skaičiusi savo kūrybos eiles apie Lietuvą, Vilnių ir meilę gimtajam kraštui.