Ignalinos miestui sukanka 155 metai

Utena

Ignalinos raj. savivaldybės nuotr.

Reporteris AgnėŠaltinis: Etaplius.lt

164993

Tęsiamas istorinių publikacijų ir įdomių faktų, vaizdinės medžiagos apie Ignalinos miestą, kraštą rubriką „Ignalinai – 155. Prisiminimai".

Ignalina 1918-1950 

Ignalinos kraštas 1918-1939 metais nepriklausė Lietuvai (Lietuvos teritorijoje buvo tik apie pusę Linkmenų seniūnijos). Visą  laikotarpį name Liaudies gatvėje stovėjo lenkų kariuomenės padalinys. Tačiau vietiniai gyventojai lenkinimui nepasidavė. Čia išliko lietuviška dvasia. Veikė Šv. Kazimiero ir „Ryto“ draugijos, slaptos mokyklos, dirbo knygnešiai. Šiuo metu  Ignalinos rajono  gyventojų tautinė sudėtis atitinka Lietuvos vidurkį.

Kaimo vietovėse, ypač Švenčionių ir Ignalinos, iki pat 1923 m. aktyviai veikė su Lenkijos okupacija kovojančių partizanų tinklas – per tūkstantį jaunų vyrų, puldinėjusių policiją ir kariškius, ėmusių belaisvius, gabenusių per sieną iš Lietuvos draudžiamą spaudą ir kitaip trukdžiusių režimo įsitvirtinimui. Be Lietuvos valstybės paramos ši akcija netruko galutinai nuslopti, tačiau buvo aiškus nepritarimo okupacijai įrodymas ir „Vidurio Lietuvą“ destabilizuojantis veiksnys, dabar lyg ir primirštas. 

Kaip viename straipsnyje rašė Didžiasalio „Ryto" gimnazijos mokytoja Nijolė Keraitienė, „paradoksalu: mūsų, pasak profesoriaus Česlovo Kudabos, „lietuviškai gudiškas" paribio kraštas niekada nebuvo grynai lietuviškas, tačiau lietuviška dvasia ir patriotizmas čia visad ėmė viršų. Gal dėl to, kad greta gyvenantys gudai neprimetinėjo savo kalbos, savo kultūros, kaip tai darė lenkai ar rusai – okupantai. Ką jau ką, o priešintis mes mokam...". 

mokyklos-senasis-pastatas-veike-iki-1961-m-ignalinos-ioji-vidurine-50477.jpg

Prieškario metais Linkmenys buvo bene  lietuviškiausia Ignalinos apylinkių teritorija. Nors Linkmenų valsčius buvo okupuotas lenkų ir 1918-1920 metais priklausė Švenčionių apskričiai, tačiau jau 1921 m. vasario 15 d. Saldutiškio dvare susirinkę valsčiaus įgaliotiniai balsų dauguma nutarė sudaryti atskirą valsčių iš lenkų neokupuotos Linkmenų valsčiaus dalies (3/4 viso Linkmenų valsčiaus). Šis valsčius su būstine Saldutiškyje ir septyniomis seniūnijomis buvo priskirtas Utenos apskričiai. Pirmasis Linkmenų valsčiaus viršaitis – Silvestras Kindurys. Vėliau viršaičiais yra buvę Vincas Kardelis, Vladas Gimžauskas, Antanas Zitikis, Vladas Valiulis, Antanas Lašinskas, Vincas Šustikas, Jonas Šalčiūnas, Adolfas Leleiva. Linkmenų valsčiuje 1925 m. buvo 6090, 0 1934 metais – 6760 gyventojų.

ignalina-ir-gelezinkelis-50475.jpg

Minimu laiku Ignalinos miestelis neturėjo jokios administracinės reikšmės, demarkacinės linijos artumas ir sumažėjęs judėjimas geležinkeliu stabdė vystymąsi, nors kontrabandinė prekyba vyko. Bėgdami kaizerio kareiviai susprogdino tiltą ties Pakretuone ir traukinių eismas nutrūko. Buvo išardytas ir 1915-1916 m. statytas, nuo Ignalinos stoties per Budrius ėjęs,  siaurukas. Dėl apmirusio traukinių eismo apmirė ir miesto plėtra. Į Ignaliną  atvyko daug lenkų valdininkų, policininkų ir pasieniečių.

1928 m. buvo sudarytas miestelio teritorijos plėtotės planas. Naujoji Ignalina buvo kuriama Paplovinio ežero pietiniame krante. Aikštėje susikertančios gatvės sudarė XVIII a. pabaigos rusų miestams būdingą planą. Vėliau Ignalina keitėsi nedaug, formavosi stačiakampio plano miestas. Šiandien miesto centrinės dalies išplanavimas – urbanistikos paminklas – laikomas išskirtiniu dalyku, teikiančiu savitumo.

dscn3958d-50463.jpg

Ketvirtajame dešimtmetyje Ignalina ypač nepadidėjo, jos centras su aikšte buvo suformuotas prekybininkams persikeliant iš tankiai užstatytų vietų į laisvus plotus prie aikštės. 1934–1935 m. statyta pirmoji bažnyčia buvo laikina, todėl miesto užstatymui įtakos nedarė. Pradėtoji statyti iki II Pasaulinio karo nebuvo baigta (apie dabartinės bažnyčios statybos bus atskira publikacija). 

gelezinkelio-stotis-1940-m-50466.jpg

1939 metais, kai Lietuvai buvo gražintas Vilnius, visame Vilnijos krašte greta kitų pertvarkymų įvyko ir administracinės reformos. Ignalinai pirmą kartą buvo suteiktos valsčiaus centro teisės. Ji priklausė Švenčionių apskričiai. Pirmasis Ignalinos valsčiaus viršaitis nuo 1939 m. spalio mėnesio buvo Leonas Matkėnas. Jis dirbo labai trumpai, vėliau išėjo mokytojauti. Pirmasis valsčiaus sekretorius, dirbęs nuo 1939 iki 1950 metų,  buvo Petras Raila, kilęs iš Čerelių kaimo, Ukmergės apskrities. Mirė 1971 m., palaidotas Ignalinos kapinėse.

dscn3959d-50464.jpg

Karas pakeitė Lietuvos miestelius. Nesuspėję pasitraukti žydai buvo išžudyti. Ignalinoje jie sudarė didžiąją dalį  visų gyventojų. Likusiuose tuščiuose namuose kūrėsi įstaigos, apgyvendino iš aplinkinių kaimų atvykusius gyventojus.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt