Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Reporteris MonikaŠaltinis: Etaplius.lt
Minint Gedulo ir vilties dieną Ignalinos rajono savivaldybės meras Justas Rasikas, mero pavaduotojas Juozas Rokas, savivaldybės administracijos direktorė Jūratė Balinskienė aplankė atmintinas vietas: gėlių padėjo ir žvakeles uždegė prie kryžiaus tremtiniams, prie akmens žuvusiems už Lietuvos laisvę, taip pat prie keturių nežinomų partizanų kapo Ignalinos kapinėse.
Ignalinos rajono savivaldybė prisijungė prie Gedulo ir Vilties dienai skirtos Visuotinės tylos minutės iniciatyvos. Birželio 14 d. 11 val. 59 min. kiekvienas, kur bebūtų, 1 minutei kviestas sustoti ir taip pagerbti tūkstančius nuo sovietų režimo nukentėjusių žmonių, prasmingai susijungti savo mintimis ir jausmais su daugeliu lietuvių, apmąstyti tautos tremties ir vilties istoriją.
1941-ųjų birželio 14-ąją, 3 val. ryto pradėti masiniai Lietuvos gyventojų trėmimai į atokiausius Sibiro regionus. Lyg juodas debesis, lyg baisi neganda uždengė be kaltės pasmerktųjų namų. Ir ši neganda truko daugiau nei dešimt metų. Tą juodąją naktį iš Ignalinos rajono ištremta keliolika šeimų – apie 50 žmonių iš Ignalinos, Dūkšto, Paberžės, Rimšėnų, Krivasalio, Šulgų, o iki 1953 metų – apie 1260 gyventojų. Iš Lietuvos nežinion iškeliavo daugiau nei 300 tūkstančių žmonių. Rodos, praėjo jau pakankamai laiko, kad galėtų susidaryti erdvė užmarščiai ir nejautrai. Tačiau tautos atmintis yra nemirtinga, perduodama iš kartos į kartą. Be daugybės dokumentų, parašytų knygų, sukurtų eilių ir dainų dar turime ir gyvų to laiko liudininkų. Žiaurią tremtį išgyvenusiųjų patirtis tapo ištvermės, viltingos kančios bei laisvės ilgesio simboliu.