Ieškoma veiksmingų būdu kovoti su ūkininkų pasėlius pakaunėje siaubiančiais laukiniais žvėrimis

Kaunas

Pixabay.com nuotr.

Reporteris SkaistėŠaltinis: Etaplius.lt

180592

Valstybinės miškų urėdijos ir Kauno rajono savivaldybės vadovai, ekspertai, ūkininkai tarėsi, kaip gintis nuo vis labiau pasėlius siaubiančių žvėrių, kokios pagalbos gali sulaukti ūkininkai, kurių pasėlius niokoja tie žvėrys.

Apibendrinus diskusiją, atsakingų institucijų bus prašoma koreguoti teisės aktus ir tobulinti žalos apskaičiavimo metodiką, o taip pat imtis kitų priemonių situacijai suvaldyti.

Pasitarime priminta, jog medžioklės ūkį prižiūri Aplinkos ministerija, tačiau ir žemdirbiai, ir Kauno rajono savivaldybė nuolat kelia klausimą dėl žvėrių daromos žalos, nes suniokotų pasėlių plotai jau skaičiuojami šimtais hektarų.

„Laukiniai žvėrys turi savo vietą gamtoje. Tačiau ūkininkai daug metų patiria nuostolių ir jaučiasi nesaugūs. Miškininkai, medžiotojai, ūkininkai ir visos su šia sritimi susijusios institucijos turi ieškoti sprendimų ir siekti darnos“, - kalbėjo Kauno rajono meras Valerijus Makūnas.

Bene labiausiai nuo laukinių žvėrių nukenčia valstybinio Karalgirio miško kaimynystėje ūkininkaujantys Juozas Staliūnas, Gintaras Špokauskas, Alfridas Galminas, kiti Babtų, Čekiškės ir Vilkijos apylinkių seniūnijų ūkininkai. Kauno rajono savivaldybės duomenimis, vien tik Babtų seniūnijoje žvėrys kasmet suniokoja po kelis šimtus hektarų pasėlių.

"Problemų esama ir kaimynystėje su valstybiniais Dubravos miškais besiribojančiuose ūkiuose. Tačiau Karalgiryje situacija išskirtinė, nes čia nėra medžiotojų būrelio, kuris būtų atsakingas už žvėrių padarytą žalą. Ši giria skirta profesionaliai medžioklei", - primena mero patarėjas Edmundas Mališauskas.

Ūkininko J. Staliūno patikinimu, ši problema - sena ir ilgalaikė, - atsakingos institucijos apie ją tik diskutuoja, o konkrečios pagalbos nėra. Iš miško žvėrys būriais traukia maitintis į žemdirbių laukus ir juos išmindo. Ūkininką piktina tai, kad nuostolių atlyginimas neatitinka padarytos žalos dydžio, o medžiotojams visa tai nerūpi.

„Kas atsakingas už medžioklės plotus? Pašariniai laukeliai apaugę usnimis, jų praktiškai nėra. Gyvūnų populiacija nereguliuojama ir kelis kartus viršija protingas ribas“, - žėrė priekaištus medžiotojams J. Staliūnas. Pasak žemdirbio, jam priklausančioje žemėje aštuoniuose su komercinės medžioklės plotu besiribojančiuose kilometruose nėra nė vieno saugojimo bokštelio.

Pažymėtina, jog ūkininkams kelia nerimą itin sparčiai didėjanti elninių gyvūnų populiacija. „Pasėliai tapo žvėrių šėryklomis. Viename lauke – net trys elnių vados. Jei vėl atsigaus šernų populiacija, bus visai neįmanoma ūkininkauti“, - kalbėjo toje pačioje Karalgirio seniūnijoje gyvenantis A. Galminas.

Pasitarime dalyvavęs Valstybinių miškų urėdijos (VMU) direktorius Valdas Kaubrė tvirtino, kad medžiotojams ir ūkininkams derėtų aktyviau bendradarbiauti.

Pagal Medžioklės įstatymą, žvėrių padarytą žalą ūkininkams atlygina konkrečių medžioklės plotų naudotojas, Karalgirio girios atveju – Valstybinių miškų urėdija. „Žalą dėl žvėrių patyrę ūkininkai gali kreiptis į VMU padalinius, o draudimo bendrovės vertina patirtus nuostolius, išmoka kompensacijas“, - aiškino tvarką institucijos vadovas.

Tačiau ūkininkai tikino, kad žalos nustatymo metodika yra miglota, o išmokos neatperka žvėrių padarytų nuostolių.

J. Staliūnas įsitikinęs, kad dabartinis Medžioklės įstatymas neleidžia suvaldyti žvėrių populiacijos didėjimo. Siekdami išsaugoti derlių, ūkininkai stato tvoras, tačiau jos brangiai kainuoja ir nedaug tepadeda. „Mes nuolat investuojame ir patiriame nuostolių, o tuo metu komercinių medžioklių organizatoriai pelnosi. Kur logika?“, - retoriškai klausė J. Staliūnas.

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos prof. habil. dr. Rimantas Velička siūlė imtis įvairesnių prevencinių priemonių. Ekspertas pateikė Danijos ūkininkų pavyzdį: šioje šalyje žemdirbiai savo laukų pakraščius apsėja apsauginiais augalais – žvėris atbaidančiais dygliuotaisiais margainiais. Pasak mokslininko, apsauginės tvoros irgi veiksmingos, tačiau jos turi būti modernios, tveriamos ratu, su vienpusiais vartais, kad į pasėlių plotą patekę gyvūnai galėtų išeiti. R. Velička siūlė tobulinti teisės aktus, o patirtai žalai nustatyti naudoti šiuolaikines metodikas, pasitelkti dronus, kitas technologijas.

Kauno rajono mero pavaduotojas Antanas Nesteckis taip pat siūlė peržiūrėti teisės aktus, tobulinti žalos skaičiavimo metodiką ir efektyviau panaudoti draudimą „Man nuoširdžiai gaila ūkininkų. Ne kartą mačiau, kaip 30-40 elnių banda niokoja pasėlius. Po to kombainui nėra ką veikti“, - kalbėjo vicemeras.

Savivaldybės Kaimo plėtros ir žemės ūkio skyriaus vedėjas Tomas Didžiulis pažadėjo apibendrinti diskusiją ir surašyti prašymus atsakingoms institucijoms. Aktyviau spręsti problemas padės ir tai, jog minėtame skyriuje planuojama įsteigti etatą specialistui, kuris kuruos medžioklės sritį.

ELTA

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt