Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Budintis BudėtojasŠaltinis: Etaplius.lt
Rugsėjo 19 d. Kėdainių rajono savivaldybės administracijos direktorius Ovidijus Kačiulis susitiko su Aplinkos apsaugos departamento Kauno valdybos atstovais aptarti padėties, susidariusios dėl Nevėžio teršimo. Po susitikimo nuspręsta – rugsėjo 21 d. šaukti ekstremalių situacijų komisijos posėdį, kuriame bus sprendžiama, kokių priemonių imtis padėčiai gerinti.
Kreipėsi į mokslininkus pagalbos
Trečiadienį vykusiame pasitarime dėl Nevėžio taršos taip pat dalyvavo rajono savivaldybės administracijos vyr. specialistas civilinei ir priešgaisrinei saugai Stasys Okunevičius, Aplinkos apsaugos departamento Kauno valdybos viršininkas Drąsutis Štuopis, buvęs ilgametis Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kėdainių rajono agentūros vedėjas Kazys Mikalauskas, Kėdainių aplinkos apsaugos agentūros vyriausiasis specialistas Albertas Narvidas ir UAB „Kėdainių vandenys“ direktorius Kęstutis Vaitkevičius.
Rajono savivaldybės administracijos direktorius O. Kačiulis apgailestavo, kad nežiūrint į tai, jog įmonė „Kėdainių vandenys“ kreipėsi į mokslininkus prašydami padėti suvaldyti taršą, tačiau situacija kol kas nesikeičia į gerąją pusę – įrengimai nepakankamai išvalo nuotėkas.
„Aplinkosaugininkai konstatuoja, kad žala gamtai nefiksuojama, tačiau jie bendrovei padidina taršos mokestį už išmetamas nuotėkas. Rugsėjo 19 d. įmonėje „Kėdainių vandenys“ lankėsi ir konsultavo specialistai iš bendrovės „Telšių vandenys“. Problemos sprendimo būdus aptarėme ir su Aplinkos apsaugos departamento Kauno valdybos vadovu“ , – sakė O. Kačiulis.
Įpareigotas parengti veiklos planą
Susitikime nuspręsta, kad artimiausiomis dienomis UAB „Kėdainių vandenys“ parengs veiklos priemonių planą, kuris bus pateiktas rajono savivaldybės administracijai ir aplinkosaugininkams. Gavus planą bus sprendžiama, kuo galima padėti įmonei.
Taip pat įmonės „Kėdainių vandenys“ direktorius buvo įpareigotas parengti technines sąlygas, kaip įrengti nuolat taršą fiksuojančius stebėjimo daviklius, pastoviai fiksuosiančius galimų teršėjų – rajono įmonių, išleidimus.
Upės teršimo sumažinti nepavyksta
Bendrovės „Kėdainių vandenys“ direktorius K. Vaitkevičius sakė, nors pagalbos kreipėsi į du mokslininkus, tačiau taikytos jų rekomendacijos iki šiol nepadeda normalizuoti nuotėkų valymo įrenginių darbo.
Nors atliekami būtiniausi darbai, bendrovės įmonės valymo įrenginiai vis dar nėra pajėgūs tinkamai išvalyti miesto nuotekų.
Ši neeilinė situacija, užfiksuota rugpjūčio 28 dieną, tęsiasi iki šiol.
Remiantis naujausių tyrimų duomenimis, vandens užterštumas Nevėžio upėje leistinas normas viršija apie du–tris kartus, tarp teršalų dominuoja organinės atliekos, kurių nesuskaido valymo įrengimai.
Todėl rugsėjo 21 dieną ir bus šaukiamas Kėdainių rajono savivaldybės ekstremalių situacijų komisijos posėdis, kuriame bus sprendžiama, kokių priemonių imtis padėčiai gerinti, skelbti ekstremalią padėtį ar ne.
Kokie buvo atlikti darbai
Dėl patekusių į biologinius vandens valymo įrenginius teršalų, sutrikdžiusių normalų jų funkcionavimą, nepilnai išvalyti nutekamieji vandenys patenka į Nevėžį. Atliekami darbai siekiant normalizuoti biologinio valymo įrenginių darbą. Upės ekologinė būklė nuolat stebima, neigiamo poveikio florai ir faunai neužfiksuota, todėl ekologinės nelaimės nėra.
Siekiant pagerinti išleidžiamų nuotėkų išvalymo lygį, įmonė „Kėdainių vandenys“ atliko būtinus darbus: pradėtas dozuoti geležies chloridas, siekiant atstatyti biologinį procesą buvo pradėti naudoti biopreparatai „POLIFLOCK SM 664“ ir „POLIFLOCK CMD“, dozuojamas biopreparatas „ProbioStopOdor“, putojimui sumažinti panaudotas antiputokšlis, atliekami papildomi gamybinių, buitinių ir atskirų įmonių tiekiamų nuotekų tyrimai.
Gamtai žala neužfiksuota
Įmonės „Kėdainių vandenys“ vadovo K. Vaitkevičiaus teigimu, nevalytos nuotekos į Nevėžį niekada nebuvo išleidžiamos, o į upę pateko tik nepilnai išvalytos nuotekos. Šiuo metu atliekami darbai, kad išleidžiamos nuotėkos atitiktų normas.
Vandens tyrimus bei kokybės kontrolę upėje vykdo Aplinkos apsaugos institucijos.
Aplinkosaugininkai Nevėžio upės vandens mėginius tyrimams paėmė rugsėjo 6 ir 18 dienomis.
Upės ekologinė būklė nuolat stebima, neigiamo poveikio florai ir faunai neužfiksuota, todėl ekologinės nelaimės nėra. Šis įvykis neatitinka LRV 2006 m. kovo 9 d. nutarimu nustatytų ekstremaliųjų įvykių kriterijų, todėl iki šiol nebuvo pagrindo skelbti ekstremaliąją situaciją.
Rajono meras kreipėsi į teisėsaugą
Iki šiol siekiama nustatyti tiesioginius kaltininkus, kurie į buitinius nuotėkų surinkimo tinklus pylė didelius teršalų kiekius.
Kėdainių rajono savivaldybės mero Sauliaus Grinkevičiaus prašymu Kauno apygardos prokuratūrai dėl gamtos išteklių naudojimo taisyklių pažeidimo pradėtas ikiteisminis tyrimas.
Nustačius teršėjus, būtų taikoma tiek įstatymuose nustatytos baudos, tiek pareikalauta žalos atlyginimo visa apimtimi. UAB „Kėdainių vandenys“ atsakingiems asmenims gali būti taikoma administracinė atsakomybė – bauda. Bendrovės vadovas buvo įspėtas, kad delsė apie incidentą pranešti institucijoms. Be to, bendrovės valdyba pradėjo darbo pareigų pažeidimo tyrimą, nurodė papildomai peržiūrėti aplinkos apsaugos priemones.
Rekomendacijos gyventojams
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento Kėdainių skyrius informuoja, kad nepakankamai išvalytos nuotekos į Nevėžio upę iš miesto vandenvalos nuotekų išleistuvo patenka už Kėdainių miesto ribos, ties Šventoniškio kaimu, ir upe keliauja Kauno rajono link.
Tad šios vietovės gyventojams nerekomenduojama maudytis Nevėžio upėje bei šioje rajono dalyje naudoti upės vandenį buitinėms reikmėms, t. y. plauti tokiu vandeniu vaisių, daržovių ir kitų maisto produktų, indų, laistyti daržovių.
Užterštas vanduo labiausiai pavojingas vaikams, pagyvenusiems žmonėms bei nėščioms moterims.
Situacija aptariama reguliariai
Rugsėjo 4 d. apie į Nevėžį patenkančius teršalus buvo pranešta rajono savivaldybės administracijos direktoriui Ovidijui Kačiuliui. Savivaldybės administracijos vadovas nedelsiant organizavo posėdį, į kurį pakviesti atsakingų institucijų atstovai – Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kėdainių rajono agentūros vedėjas Remigijus Geležauskas ir Kėdainių aplinkos apsaugos agentūros vyriausiasis specialistas A. Narvidas, Kėdainių rajono savivaldybės Žemės ūkio ir aplinkosaugos skyriaus vedėjas Algimantas Žvikas, UAB „Kėdainių vandenys“ direktorius K. Vaitkevičius, Kėdainių rajono savivaldybės Kaimo reikalų ir aplinkosaugos komiteto pirmininkas Saulius Sinickis.
Posėdyje aptarta esama situacija, parengtas veiklos planas, nutarta imtis skubių priemonių siekiant nustatyti teršėją bei sustabdyti teršalų pylimą į buitinių nuotėkų tinklus. Savivaldybė kreipėsi teisėsaugos institucijų pagalbos, kad būtų išsiaiškinta, kas yra teršėjas – įmonė ar fizinis asmuo. Rugsėjo 7 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas.
Aplinkosaugininkai nuolat stebi situaciją. UAB „Kėdainių vandenys“ atliko būtinus darbus, siekiant pagerinti išleidžiamų nuotekų išvalymo lygį.
Rugsėjo 6 d. Kėdainiuose lankėsi Lietuvos Respublikos aplinkos ministras Kęstutis Navickas, kuris kartu su Kėdainių rajono savivaldybės meru S. Grinkevičiumi vyko į UAB „Kėdainių vandenys“ įvertinti situaciją.
Rugsėjo 13 d. rajono savivaldybės administracijos direktorius O. Kačiuliui į posėdį pakvietė atsakingų institucijų atstovus. Aplinkosaugininkai pristatė laboratorinių tyrimų rezultatus, kurie rodo, kad žala aplinkai nepadaryta.
Rugsėjo 19 d. rajono savivaldybės administracijos direktorius O. Kačiulis dėl padėties Nevėžio upėje dar kartą susitiko su Kauno regiono aplinkosaugininkais, UAB „Kėdainių vandenys“ direktoriumi K. Vaitkevičius, rajono savivaldybės administracijos vyr. specialistu civilinei ir priešgaisrinei saugai S. Okunevičiumi. Nutarta, kad įmonės vadovui reikia parengti veiklos priemonių planą, taip pat rugsėjo 21-ąją sušaukti Kėdainių rajono savivaldybės ekstremalių situacijų komisijos posėdį. Jo metu bus sprendžiama, kokių priemonių imtis padėčiai gerinti, skelbti ekstremalią padėtį ar ne.