Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Ieva Trinkūnaitė. Pixabay.com ir „iSun“ nuotr.
Ignas DobrovolskasŠaltinis: ELTA
„Žmogiška kalba norėčiau pasakyti, kad aš nei kaip asmuo, nei savo verslo veiklomis nesutinku, kad keliu grėsmę nacionaliniam saugumui arba neatitinku nacionalinio saugumo reikalavimų. Todėl gavusi šią išvadą prieš kelias savaites, aš prisėdau su savo teisininkais ir mes apžvelgėme tas išvadas, padiskutavome ir priėmėme sprendimą, kad būtent šią išvadą aš norėčiau skųsti“, – trečiadienį LRT televizijai teigė I. Trinkūnaitė.
„Ją skųsiu šią savaitę, šią savaitę pateiksiu skundą“, – pažymėjo ji.
I. Trinkūnaitė tikino, kad vyriausybinės komisijos kompetencija neabejoja bei bendradarbiauja dėl jai keliamų klausimų su Lietuvos banku (LB). Vis tik jai kėlė klausimų epizodas, kuomet LB darbuotojai patikrinimo metu siekė paimti verslininkės asmeninį kompiuterį ir telefoną.
„Neabejoju vyriausybinės komisijos kompetencija, tiesiog tokias išvadas aš matau pirmą kartą ir man užtruko laiko į jas įsigilinti ir galbūt aš galėčiau šiek tiek argumentuoti savo skundą šiuo atveju, jeigu galėčiau. (...) Aš visada bendradarbiavau, bendradarbiauju ir bendradarbiausiu su Lietuvos banku. Tai yra mano interesas, kad ta išvada būtų kuo greičiau pateikta ir kad ji išsklaidytų visas keliamas abejones“, – kalbėjo „iSun“ vadovė.
„Dabar aš manau, kad galbūt galėjo būti kažkoks nesusipratimas ir iš tiesų tuo metu, kai Lietuvos banko darbuotojai patikrinimo metu iš manęs norėjo paimti mano asmeninį kompiuterį, mano telefoną, mano teisininkai šiuo metu mano, kad tai yra perteklinė informacija ir būtent tai buvo toks teisinis dalykas, jie man pasiūlė paklausti Lietuvos banko, kokiu pagrindu jie norėjo paimti būtent mano asmeninį kompiuterį ir telefoną. Na, aš paklausiau, pasinaudojau savo konstitucine teise, atsakymą gavau ir daugiau netrukdžiau tyrimui“, – aiškino ji.
ELTA primena, kad kilus skandalui dėl ryšių su tolima giminaite ir finansinių technologijų įmonės „Foxpay“ savininke I. Trinkūnaite bei jos sugyventiniu, už sukčiavimą teistu Vilhelmu Germantu iš posto pasitraukė ministrė M. Navickienė.
Viešojoje erdvėje iškylant vis daugiau informacijos apie M. Navickienės sutuoktinį Mindaugą Navicką bei I. Trinkūnaitę bei V. Germantą, jų valdomus verslus, Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl „Foxpay“. Lietuvos bankas, savo ruožtu, tęsia įmonės patikrinimą – pranešta, jog nuspręsta apriboti dalį įmonės veiklos.
Visgi, sprendimą trauktis iš pareigų M. Navickienė priėmė po to, kai 15min.lt paskelbė, jog ši su I. Trinkūnaite ir V. Germantu privačiu lėktuvu keliavo į Dubajų. Iš pradžių negalėjusi paaiškinti, kas finansavo šią viešnagę, vėliau konservatorė deklaravo, jog tai buvo dovana.
„Foxpay“ buvo atsidūrusi vyriausybinės Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijos akiratyje – pranešta, kad pastaroji neleido „Foxpay“ savininkei I. Trinkūnaitei įsigyti įmonės „LITLAB“, kurios pagrindinis akcininkas – buvusios ministrės M. Navickienės sutuoktinis M. Navickas. Komisijos vertinimu, investuotoja I. Trinkūnaitė neatitinka nacionalinės svarbos objektų apsaugos įstatyme keliamų reikalavimų.
Be to, buvo nustatyta, kad I. Trinkūnaitė tinkamai nebendradarbiauja su „Foxpay“ patikrinimą atliekančiu Lietuvos banku bei jam meluoja ir aktyviai trukdo jo veiksmams.
Tuo metu naujienų portalas 15min.lt skelbė, jog už sukčiavimą teistas I. Trinkūnaitės sugyventinis V. Germanas kurį laiką dirbo M. Navicko valdomoje „LITLAB“. Taip pat pranešta, jog ministrės sutuoktinis su V. Germanu priiminėjo sprendimus I. Trinkūnaitės įsteigtoje įmonių grupėje „iSun“. M. Navickas yra vadovavęs ir kitoms su I. Trinkūnaite ir V. Germanu susijusioms įmonėms.